Kodėl sunerimo Švedija?


Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Stokholmas, sausio 7 d. (AFP-ELTA). Švedijos saugumo strategija būtų visiškai sužlugdyta, jei NATO sutiktų susilaikyti nuo tolesnės plėtros ir apriboti dalį savo veiklos Europoje, kaip reikalauja Rusija, sakė Švedijos vyriausiasis kariuomenės vadas, pranešė naujienų agentūra Reuters.
 
Praėjusį mėnesį Rusijos iškelti reikalavimai išgąsdino NATO nepriklausančias Europos valstybes, tarp jų ir Švediją, kuri ėmė stiprinti ryšius su Šiaurės Atlanto gynybiniu aljansu, net jei šiuo metu neketina į jį įstoti.
 
Švedijos vyriausybė nuo tada suaktyvino diplomatinę veiklą, o ministrė pirmininkė Magdalena Andersson penktadienį surengė derybas su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.
 
„Ačiū NATO generaliniam direktoriui už mūsų pokalbį apie tai, kaip svarbu laikytis Europos saugumo tvarkos ir gilinti Švedijos bei NATO partnerystę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė premjerė.
 
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde taip pat susitiko su JAV prezidento Joe Bideno patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotoju Jonu Fineriu.
Švedijos ginkluotųjų pajėgų emblema
 
Tuo tarpu generolas Micaelis Bydenas dienraščiui „Dagens Nyheter“ penktadienį sakė: „Pasiūlymai dėl naujos saugumo tvarkos sugriaus mūsų saugumo politikos struktūros pagrindus“.
 
„Mes siekiame tapti stipresne gynybine galia visomis prasmėmis ir plėtoti visuotinę gynybą. Tačiau tai priklauso nuo išplėtoto tarptautinio bendradarbiavimo“, – sakė kariuomenės vadas.
 
NATO užsienio reikalų ministrai penktadienį surengė neeilinę vaizdo konferenciją, siekdami suderinti savo požiūrį į Rusijos karinių pajėgų stiprinimą šalia Ukrainos ir Maskvos saugumo reikalavimus, prieš kitą savaitę vyksiančias lemiamas derybas.
 
Aukšto rango JAV ir Rusijos pareigūnai pirmadienį susitiks Ženevoje, Maskvai parengus reikalavimų Vašingtonui ir Vakarų kariniam aljansui sąrašą.
 
Po to, trečiadienį, įvyks Rusijos ir visų 30 NATO narių susitikimas – pirmas toks renginys nuo 2019 metų liepos mėnesio.
 
Kremlius nustebino JAV ir jų sąjungininkus praėjusių metų pabaigoje paskelbdamas dvi siūlomas sutartis, kuriose NATO raginama atsisakyti būsimos Ukrainos narystės ir atšaukti savo pajėgas, pernelyg priartėjusias prie Rusijos sienos.
 
Vakarai atmetė, pasak jų, Maskvos siekį diktuoti nepriklausomų partnerių ateitį ir pagrasino Rusijai „didžiuliais padariniais“, jei ji pradės naują įsiveržimą į Ukrainą.
 
Tačiau diplomatai teigė, kad tarp pačių Europos sąjungininkių tebėra esminių nesutarimų, kokio požiūrio NATO turėtų laikytis kitą savaitę vyksiančiose derybose su Rusija.
 
Kai kurios narės tvirtina, kad pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas tam, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsitrauktų nuo Ukrainos ir kad Maskvos pasiūlymai turi būti iš karto atmesti.
 
Kitos teigė, kad susitikimas jau galėtų paspartinti derybų procesą ir yra klausimų, dėl kurių būtų galima diskutuoti.
 
Švedijos žemėlapis

„Rusija siūlo dialogą ir mes neturime to bijoti, net jei ne visi Rusijos pateikti pasiūlymai mums yra priimtini“, – ketvirtadienį sakė šaltinis Prancūzijos vyriausybėje. – Yra dalykų, apie kuriuos galime kalbėtis su Rusija, pavyzdžiui, stabilumo ir saugumo klausimais“.
 
Nerimaujančios Europos sąjungininkės taip pat siekia, kad JAV pateiktų aiškesnį vaizdą apie savo planą deryboms Ženevoje, ir nejaučia tikrumo, kad, nepaisant Vašingtono patikinimų, bus veikiama išvien.
 
ES pyksta, kad buvo palikta nuošalyje, o Briuselis perspėja, kad nebūtų sudarinėjami Šaltojo karo stiliaus susitarimai tarp JAV ir Rusijos.
„Kad ir koks būtų sprendimas, Europa turi dalyvauti“, – penktadienį pareiškė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.01.08; 04:03
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.