Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, atlikęs pareiškėjų iš Panevėžio skundo tyrimą dėl UAB „Aukštaitijos vandenys“ geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų įkainių, nustatė, kad terminas „pardavimo kaina”, kuris įrašomas sąskaitose už vandenį, žmonėms kelia neaiškumų. Todėl turi būti taisomas. Seimo kontrolierius kreipėsi į Vyriausybę siūlydamas imtis priemonių, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje įtvirtintas „pardavimo kainos” terminas būtų pakeistas ir taip būtų išvengta nuolat kylančių klausimų, kas iš tiesų yra įskaičiuojama į pardavimo kainą.
„Dauguma gyventojų paprasčiausiai nežino, kad geriamojo vandens tiekimo įmonės po žodžiais pardavimo kaina „slepia“ vandens įmonės pardavimo tarnybos sąnaudas, kurios apima sąnaudas tarnybos darbuotojų darbo užmokesčiui, skaitiklių įrengimui, remontui, metrologinei patikrai, sąskaitų išsiuntimui ir visas kitas vandens pardavimo sąnaudas, kurios nepriklauso nuo suvartoto vandens kiekio. Todėl pardavimo kainą tikslingiau būtų vadinti pardavimo administravimo kaina arba tiesiog mokesčiu už administravimą. Esu įsitikinęs, kad pardavimo kainos terminą pakeitus tinkamu, pavyktų išvengti įvairių nesusipratimų ir gyventojų priekaištų, tokių kaip, pavyzdžiui, „kodėl turėčiau mokėti už tai, kas man neparduota?“, – teigia Augustinas Normantas.
Pasak Seimo kontrolieriaus, nesusipratimai dėl vandens pardavimo kainos kyla ne tik dėl to, kad gyventojai nežino, kas yra įskaičiuojama į mokestį už vandenį, bet ir dėl to, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatyme jau yra įtvirtintas analogiškas terminas. Tačiau šiame įstatyme pardavimo kaina apibrėžiama kaip galutinė prekės ar paslaugos kaina. „Todėl, – teigia Augustinas Normantas – susiklostė tokia situacija, kad šiuo metu teisės aktuose tais pačiais terminais apibrėžiami du skirtingi dalykai, tačiau taip neturi būti”.
„Žinoma, galima kelti klausimą, kodėl apskritai toks terminas kaip pardavimo kaina buvo įvestas. Juk ilgus metus vandens vartotojai tokio „papildomo“ mokesčio nemokėjo. Tačiau į šį klausimą turėtų atsakyti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, šį mokestį nustačiusi Geriamojo vandens tiekimo kainų metodikoje“, – pastebi Seimo kontrolierius.
Seimo kontrolierius pabrėžia, kad geriamojo vandens vartotojams taikomas administravimo mokestis, susijęs su pardavimų tarnybos veikla, neturi būti nepagrįstai per didelis. Todėl turėtų būti ieškoma galimybių optimizuoti vandens pardavimo tarnybų veiklą taip, kad kaina už vandens pardavimą vartotojams būtų kuo mažesnė. Pavyzdžiui, dalį išlaidų, kurios įtraukiamos apskaičiuojant šią kainą, sudaro popierinių sąskaitų vartotojams parengimas ir išsiuntimas. Šios išlaidos neabejotinai sumažėtų vartotojams teikiant elektronines sąskaitas.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas jau kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės merą siūlydamas optimizuoti UAB „Aukštaitijos vandenys“ pardavimų tarnybos veiklą, siekiant sumažinti šios tarnybos veiklos sąnaudas, kad vandens pardavimo administravimo išlaidos, kurias turi padengti gyventojai, būtų kiek įmanoma mažesnės.
Jurgita Matačinskaitė yra Seimo kontrolierių įstaigos Viešųjų ryšių specialistė.
Nuotraukoje: Seimo kontrolierius Augustinas Normantas.
2010.01.01
