Koks bus metinis Prezidento Gitano Nausėdos pranešimas?


Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Antradienį Seime prezidentas Gitanas Nausėda skaitys antrąjį metinį pranešimą, į kurį valdančiųjų ir opozicijos politikai deda visiškai skirtingus lūkesčius.
 
Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius viliasi, kad prezidentas pasiūlys konstruktyvias priemones, kaip toliau diskutuoti ir ieškoti konsensuso visuomenę skaldančiomis temomis. Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Gintautas Paluckas tikisi, kad prezidentas pasiūlys ekonominės politikos priemones, kurios padėtų mažinti nelygybę, bei pateiks savo viziją užsienio politikos su Baltarusija atžvilgiu.
 
Kitos opozicinės partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis norėtų, kad prezidentas paprotintų valdančiuosius dėl jų iškeltų prioritetų politinėje darbotvarkėje, o didžiausios parlamentinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mindaugas Lingė mano, kad pats prezidento metinio pranešimo žanras įpareigoja daugiausiai dėmesio skirti būtent esminėms politinėms aktualijoms, todėl G. Nausėda, pasak jo, greičiausiai nemažai dėmesio skirs kovai COVID-19 pandemija.
 
„Pati žanro klasika matyt reikalauja kalbėjimo, pritaikyto įvairiems politiniams skoniams, kad kuo labiau teigiamai būtų priimtos ir įvertintos paties prezidento politinės nuostatos. Vis tiek turime žiūrėti į metų specifiką, pagrindinius politinius įvykius. Pats prezidentas stengiasi dalyvauti koronaviruso valdymo situacijoje, tiek bandant išlikti aktyviu ir dalinantis atsakomybe tiek su buvusia, tiek su naujai suformuota Vyriausybe. Dažnai vartojamas žodis „mes“. Tai ir šitie valdymo vaisiai yra ir jo atsakomybės klausimas“, – Eltai savo įžvalgomis dalinosi M. Lingė.
 
Spėja, kad prezidentas nebus itin griežtas naujosios Vyriausybės atžvilgiu
 
Prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės patarėju dirbęs M. Lingė spėja, kad prezidentas taip pat turėtų neatitolti nuo to, ką akcentavo ir savo pirmajame pranešime.
 
„Kalbos rengėjai negali būti nutolę nuo to, ką kalbėjo per pirmąjį metinį pranešimą, apie susitarimą, visuomenės susikalbėjimą, visų atsakomybę. Man atrodo, panaši retorika turėtų atsikartoti ir šiame metiniame pranešime“, – svarstė konservatorius.
 
TS-LKD frakcijos narys kartu akcentavo, kad G. Nausėda daug dėmesio skirdavo visuomenę vienijančio šalies vadovo įvaizdžio kūrimui, todėl jis turėtų atkreipti dėmesį ir į visuomenę priešinančius jautrius klausimus.
Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos kariuomenės dienos proga padėjo gėlių ant Nežinomo kareivio kapo Kaune. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
 
„Labai svarbus vaidmuo, kaip politikui yra prisiimant atsakomybę už esamą politinę temperatūrą visuomenėje ir už sveiką visuomenės būklės palaikymą. Nes jis yra tautos išrinktas ir turi aukštą pasitikėjimo kreditą turintis politikas, kuris per rinkimus kėlė visuomenės vienijimo, telkimo mintį. Tai vargu ar dabartinė situacija rodo, kad tų tikslų sėkmingai sekasi siekti“, – mano politikas.
 
Konservatorius taip pat samprotauja, kad šalies vadovas savo antrajame pranešime greičiausiai neužims labai griežtos, kritiškos pozicijos pusę metų dirbančios dešiniųjų Vyriausybės atžvilgiu, kadangi nepaisant tam tikrų konfliktų, programinės prezidento ir Ministrų kabineto nuostatos šiuo metu esą per daug nesiskiria.
 
„Vertinant politinę realybę, prasidėjo naujas politinis ciklas, todėl esminiams apibendrinimams matyt dar per mažai praėję, kad daryti toli siekiančias išvadas. Labai didelės takoskyros dėl programinių dalykų tikrai nėra išsiskyrusios“, – teigė M. Lingė.
 
R. Karbauskis viliasi, kad prezidentas paragins valdančiuosius pasirinkti kitus politinės darbotvarkės prioritetus
 
Visiškai kitokius lūkesčius prezidento metiniam pranešimui išsakė R. Karbauskis. „Valstiečių“ pirmininkas tikisi, kad prezidentas paragins valdančiuosius atsižvelgti į visuomenės lūkesčius ir kelti tik tuos klausimus, kurių pirmiausiai esą tikisi didžioji visuomenės dalis.
 
„Valdantieji visą laiką kaip kokie išprotėję žmonės siekia padaryti tai, ko niekas nenori, nebent tos labai mažos grupės rėmėjai, rinkėjai. Prezidentas turėtų akcentuoti, kad pagaliau nustokite žaisti tuos žaidimus, galvodami apie kažkokią siaurą veikėjų grupę, o pagalvoti apie tai, kokius lūkesčius turi visuomenė“, – tikino LVŽS pirmininkas.
 
R. Karbauskis taip pat tikisi, kad G. Nausėda akcentuos, jog šis Ministrų kabinetas esą yra išskirtinai silpnas ir praradęs visuomenės pasitikėjimą, neįsiklausantis į gyventojų nuomonę.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana padėjo gėlių prie daktaro Jono Basanavičiaus paminklo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Tikiuosi, kad bus šnekama apie tai, jog yra labai silpna Vyriausybė ir kad atitinkamai mes dėl to turėsime vis daugiau problemų. Dabar dar valdžia šiek tiek dengiasi kovidu, bet vėliau akcentai pradės krypti į kitą pusę, o iš ministrų pusės negirdima jokio šnekėjimo apie sprendimus, kurie būtų naudingi Lietuvos ekonomikai. Dienotvarkėje yra narkotikai, partnerystė, alkoholio kontrolė“, – samprotavo „valstiečių“ pirmininkas.
 
Visgi jis nesitiki, kad prezidentui net ir išsakius itin griežtą poziciją valdančiųjų atžvilgiu, tai jų vykdomos politikos vis vien nepakeistų.
 
„Šnekėjimas apie tai, kad jie yra beviltiški, nieko nekeičia. Jie yra beviltiški, bet klausimas, o ką tai pakeičia“, – įsitikinęs jis.
 
Todėl R. Karbauskis daug atlaidžiau linkęs vertinti galimas paties šalies vadovo klaidas, kadangi su tokia Vyriausybe, LVŽS pirmininko nuomone, didelių darbų nuveikti vis tiek neįmanoma.
 
„Galbūt prezidentas kažko ir nepadarė, ką galėjo padaryti, bet su šita valdžia nelabai ką gali padaryti, nes jie atitinkamai su visais kariauja. Jie su mumis kariavo, kai buvo opozicija, dabar su prezidentu kariauja ir tas karas yra visiškai beprasmiškas“, – kalbėjo „valstietis“, turėdamas mintyje prezidento ir valdančiųjų konfliktą dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT).
 
G. Paluckas iš prezidento tikisi konkrečių pasiūlymų, kaip spręsti ekonomines, užsienio politikos problemas
 
Tuo tarpu kitos opozicinės partijos – LSDP narys G. Paluckas taip pat mano, kad prezidentas turėtų išsakyti tam tikrą kritiką Vyriausybei.
 
„Aš neabejoju, kad bus apžvelgtas pandeminis laikotarpis. Tikiuosi, kad pirmiausiai bus akcentuota faktinė būklė tiek ekonominė, tiek visuomenėje. Nes per šį laikotarpį visuomenė emociškai buvo išdraskyta tiek dėl natūralių priežasčių, viruso sklidimo, tiek dėl Vyriausybės priimtų sprendimų, kurie ne visi buvo teisingi ir šalį skaldė įvairiais kampais“, – kalbėjo socialdemokratas, kartu pabrėždamas, kad šalies vadovas turi pareigą išsakyti pastabas Ministrų kabinetui.
 
„Nepaisant įvairiausių aplinkybių, žinau, kad yra įtampos tarp konservatorių ir valstybės vadovo dėl vykimo į EVT, manau, kad prezidentas turi ne tik teises, bet taip pat ir pareigą, jeigu jis mato, kad visuomenėje kai kurie procesai vyksta ne taip, buvo padaryta klaidų, tai jis privalo konstatuoti“, – įsitikinęs G. Paluckas.
 
Visgi jis pabrėžė, kad labiau tikisi išgirsti ne esamos situacijos analizę, bet konkrečius siūlymus ekonominės nelygybės mažinimo, regioninės politikos srityse. Taip pat jis akcentavo būtinybę prezidentui skirti dėmesio užsienio politikos sričiai.
 
„Ką siūlo prezidentas santykiuose su kaimynais. Ar jis siūlo tęsti tokią pačią užsienio politikos liniją. Tačiau tuomet taip pat reikia suprasti, kad Baltarusijos atveju mes vieną iš strateginių savo tikslų aukojame: Baltarusija ir toliau slenka Rusijos sudėties link. Mes čia taip pat turime gręsiančią humanitarinę krizę, kai režimas savo piliečius ir toliau spaus ir į Lietuvą gali plūstelėti baltarusiai“, – teigė G. Paluckas.
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
 
Parlamentaras taip pat iš valstybės vadovo teigė besitikintis išgirsti, kaip G. Nausėda siūlo judėti į priekį, bei ieškoti sutarimo visuomenę skaldančiais klausimais. LSDP frakcijos narys išreiškė lūkestį, kad prezidentas tvirtai ir aiškiai akcentuos valstybės problemas bei pasiųs aiškią žinutę, kokias politines jėgas ir dėl ko kritikuoja.
 
„Ezopo kalba viena vertus išlaisvina nuo atsakomybės teisintis, tikslinti, argumentuoti savo žodžius. Tačiau tiesus kalbėjimas yra vertingas, nes jis neleidžia pabėgti nuo problemos, išsiginti, kad čia ne apie mus, čia apie anuos. Tai aš tikrai pagarbaus, kultūringo, argumentuoto, bet tiesaus ir tvirto kalbėjimo tikiuosi, jeigu kažkas buvo padaryta negerai, su kai kuriais iššūkiais nesusitvarkoma“, – sakė G. Paluckas.
 
T. V. Raskevičius tikisi dėmesio žmogaus teisių klausimams
 
Pasiūlymus, kaip mažinti susipriešinimą visuomenėje tam tikrais jautriais klausimais, iš prezidento tikisi išgirsti ir valdančiajai Laisvės frakcijai priklausantis T. V. Raskevičius.
 
„Mano lūkestis būtų, kad prezidentas savo pranešime tikrai palies žmogaus teisių temas, vykusias karštas diskusijas mūsų visuomenėje tam tikromis jautriomis temomis ir galbūt pasiūlys tam tikrus sprendimus, kaip mes galėtumėme toliau judėti šioje diskusijoje ir koks turėtų būti veikimo būdas ieškant konsensuso ir sutarimo įsisąmoninant, kad nespręsti žmogaus teisių klausimų nėra išeitis ar strategija“, – sakė politikas.
 
„Laisvietis“ tvirtino nesitikintis iš šalies vadovo išgirsti nei savikritikos jo paties vykdomos politikos atžvilgiu, nei Vyriausybės atžvilgiu, tačiau labiau laukiantis konkrečių pasiūlymų, kaip rasti sutarimą svarbiais žmogaus teisių klausimais.
 
„Manau, kad reikėtų ne kritika užsiiminėti, nesvarbu ar savo ar kitų atžvilgiu, bet galbūt pateikti konstruktyvius pasiūlymus ir gaires, kaip mes visuomenėje turėtumėme toliau tartis ir diskutuoti šiais klausimais, nes valstybės vadovas yra unikalioje pozicijoje tokią kryptį pasiūlyti“, – mano T. V. Raskevičius, kartu pažymėdamas, jog iš G. Nausėdos laukia visuomenę vienijančios kalbos.
 
„Labai tikiuosi, kad prezidento metinis pranešimas bus telkianti, vienijantis, o ne skaldantis“, – teigė Laisvės frakcijos narys.
 
ELTA primena, kad pirmąjį metinį pranešimą šalies vadovas perskaitė dar „valstiečių“ dominuojamame Seime 2020 m. birželio viduryje.
 
Nors tarp prezidento ir tuometės „valstiečių“ dominuotos daugumos trinčių netrūko, G. Nausėda ganėtinai abstrakčiai savo metiniame pranešime palietė bendradarbiavimo su Seimu ir Vyriausybe klausimą. Apie tai, ko gero, buvo užsiminta tik keliais sakiniais ir labai aptakiai.
 
„Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti“, – tuomet metiniame pranešime sakė G. Nausėda, ko gero, galvoje turėdamas tai, kad valdančiosios daugumos lyderiai uoliai gynė jo pasitikėjimo netekusį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Tiek tuometinis premjeras Saulius Skvernelis, tiek R. Karbauskis ne tik užstojo prezidento pasitikėjimo netekusį susisiekimo ministrą, tačiau ir ganėtinai aštria retorika nevengdavo „kontratakuoti“ G. Nausėdai. Be to, Seimo kadencijai einant į pabaigą, valdančiųjų santykius su prezidentu dar labiau paaštrino prezidento atmesta S. Skvernelio teikta Luko Savicko kandidatūra į ekonomikos ir inovacijų ministro postą.
 
Dėl to ne vienas apžvalgininkas kėlė klausimus, kodėl prezidentas kritikos strėlę paleido aiškiai nenurodydamas, į ką konkrečiai nori „pataikyti“. Galiausiai R. Karbauskis ir S. Skvernelis, kurie viešojoje erdvėje buvo minėti kaip galimi šios kritikos „taikiniai“, tvirtino, jog net pagalvoti negalį, kad ši replika galėtų būti skirta būtent jiems.
 
Prezidentas praėjusių metų pranešime savo kalboje kritiškai atsiliepė apie tai, kad valstybei itin svarbiose institucijose nepavyko paskirti vadovų. G. Nausėdai tuomet skaitant pranešimą dėl Prezidentūros ir valdančiųjų konfliktų dar nebuvo pavykę susitarti skiriant naują ekonomikos ir inovacijų ministrą, o ir Konstitucinio Teismo sudėtis dar nebuvo iki galo atsinaujinusi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.08; 05:54
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.