Tai, kas vyksta visą mėnesį po rinkimų, verta meninio filmo, netgi daugiaserijinio, su intrigomis, papirkinėjimais, ašaromis ir džiaugsmais. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atrodo, pasirengusi aiškiai konfrontacijai su sudaryta naująja valdančiąja koalicija. Paskirtajam premjerui A. Butkevičiui parinkus beveik visus ministrus, ji pareiškė, jog nėra gavusi ministrų sąrašo, kuriam galėtų pritarti.
Tai ji padarė ne kurioje nors oficialioje spaudos konferencijoje ar kokiame nors valdžios renginyje, bet lankydamasi savo buvusioje mokykloje.
Paklausta, ar jau gavo kultūros ministro kandidatūrą, Prezidentė nutarė apie A. Butkevičiaus formuojamą komandą pasisakyti plačiau. „Gal suformuluokim klausimą taip: ar Prezidentė gavo ministrų kabineto sąrašą, kuriam pritaria? Norėčiau pasakyti, tokio bendro sąrašo negavau. Ir todėl visiškai nesvarbu, ar kultūros, ar koks kitoks ministras. Kol kas dekreto pasirašyti dėl Vyriausybės skyrimo negaliu tol, kol negausiu visų kandidatūrų, kurios yra suderintos ir man tinkamos. Ir apie tai žino gerbiamasis premjeras“.
Gavęs savotišką antausį, paskirtasis premjeras A. Butkevičius teigė nieko nežinąs apie šalies vadovės nepasitenkinimo priežastis. Esą tam ir vyksta susitikimai, pokalbiai, diskusijos, o galutinis sąrašas bus pateiktas tada, kai visi kandidatai bus susitikę su Prezidente ir apsvarstyti. „Kam nešioti kiekvieną dieną, jeigu kitą sykį vienas ar kitas kandidatas gali netikti? Ir tokio nebuvo pageidavimo. (…) Tokios informacijos (apie netinkamus kandidatus) iš Prezidentės susitikimuose nesu girdėjęs“, – nesuprantama D. Grybauskaitės pozicija stebėjosi paskirtasis premjeras.
Norėdamas švelninti padėtį, A. Butkevičius teigė, kad Prezidentės žodžiai galbūt be reikalo sureikšminami – šalies vadovė tenorėjo pasakyti, kad dar neturi galutinio ministrų sąrašo. Prezidentei pranešus, kad ne visi kandidatai į ministrus yra jai tinkami, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, rodydamas savo drąsą, kuri išties per tą mėnesį po rinkimų tikrai sumažėjo iki minimumo, skubiai tą patį antradienį sušaukė partijos prezidiumą ir, nepaklusdamas D. Grybauskaitės įgeidžiams, patvirtino tą patį kandidatų sąrašą.
Klausiamas, ar keičiasi kandidatai vadovauti Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms, V. Uspaskichas atsakė konkrečiai: „Nesikeičia“. Tai jis aiškino tuo, kad kandidatai „yra kompetentingi užimti ministro postą“, yra pajėgūs „suvaldyti bet kokią situaciją“, tad prezidiumas „neina į jokius kompromisus“.
Į socialinės apsaugos ir darbo ministrus bei į švietimo ir mokslo ministrus bus siūlomi tie patys kandidatai – Loreta Graužinienė ir Virginija Baltraitienė. Nors abi jos, neoficialiais duomenimis, D. Grybauskaitės esą nesugebėjusios įtikinti mokančios kokią nors kitą užsienio kalbą nei rusų. Darbo partijos Prezidiumo posėdyje dalyvavęs paskirtasis premjeras A. Butkevičius irgi teigė, kad šios kandidatės atrodo turinčios pačią didžiausią politinę patirtį darbe ir gebėsiančios sėkmingai atlikti ministrių pareigas.
A. Butkevičius žadėjo galutinę ministrų sąrašo versiją Prezidentei pateikti trečiadienį. Taip ir atsitiko. Apskritai, aišku, kad paskirtasis premjeras norįs taikingai užbaigti šio klausimo sprendimą. „Mes jokių iššūkių prezidentei nemetame, mes norime baigti šitą temą – diskusijas dėl Vyriausybės formavimo. Norime užsiimti konkrečiais valstybės valdymo darbais, o ne ginčytis dėl kai kurių niuansų“, – savo nuostatas dėl užsitęsusio konflikto ir reikalavimų dėstė paskirtasis premjeras.
Nepaisant A. Butkevičiaus kalbų apie sėkmingą vyriausybės sudėties svarstymą, ryškėja jo sutrikimas. Šalies vadovė nėra jam esą „aiškiai nurodžiusi“, kad kurie nors kandidatai būtų netikę, tačiau ir jis pats „šiandien tikrai neatsakysiantis, ar tiko, ar netiko ministrų kandidatūros“, dėl kandidatūrų „su Prezidente vyksta pokalbiai, susitikimai ir įvairios mintys būna susitikimuose išsakomos iš vienos, kai kurios mintys iš kitos pusės. Vyksta normalus darbas“.
Valdančiąją koaliciją sudaro keturios partijos – socialdemokratai, Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Darbo partijai pagal susitarimą priklauso vadovauti keturioms ministerijoms: Žemės ūkio, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Kultūros. Žemės ūkio ministru pasiūlytas Vigilijus Jukna, socialinės apsaugos ir darbo – L. Graužinienė, švietimo ir mokslo – V. Baltraitienė. Labiausiai komplikuotas ir supainiotas yra klausimas dėl kandidato į kultūros ministro postą.
Nors paskirtasis premjeras pirmadienį priešpiet teigė, jog Darbo partijos pasiūlyta kandidatūra į kultūros ministro pareigas bus pateikta šalies vadovei pirmadienio vakarą, antradienį Prezidentūra teigė: „Kol kas oficialaus pateikimo į šį postą nėra“. Pirmadienio rytą A. Butkevičius vylėsi, kad „darbiečių“ kandidatas į kultūros ministrus daugiau rūpesčių nekels.
„Manau, kad bus tinkamas kultūros, meno žmonėms, ir ministerijos žmonės lauks, gerai sutiks. Tikiuosi, daugiau problemų nebus“, – pirmadienį kalbėjo A. Butkevičius. Iki tol paskirtasis premjeras atmetė mažiausiai tris žinomas kandidatūras: jam netiko žurnalistas ir etiketo žinovas Giedrius Drukteinis, aktorius Juozas Gaižauskas bei renginių organizatorius Tadas Rimdžius. Paskui vadovauti Kultūros ministerijai buvo siūlomi Šarūnas Birutis bei Kęstutis Daukšys.
Tačiau dabar jau tenka abejoti, koks yra tikrasis kultūros ministerijos kandidatas – A. Butkevičius jo pavardę slepia. Teigdama, kad kultūros ministro kandidatūros nėra gavusi, Prezidentė komplikuoja ir šį atskirą klausimą. Ji yra pareiškusi, kad nepritaria valdančios koalicijos formavimui su teisiamųjų suole atsidūrusia Darbo partija, vėliau leido suprasti, kad tikisi, jog „darbiečiai“ į ministrų postus siūlys nepartinius kandidatus. Esant tokiai situacijai, Darbo partijai sunkiai sekėsi rasti ir kandidatą į žemės ūkio ministrus: V. Jukna yra trečias žinomas į šį postą „darbiečių“ pasiūlytas kandidatas.
Anksčiau buvo siūlomi Kauno politikas Rytis Šatkauskas ir konservatorių žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius. Atrodo, kad visoms žemės ūkio bei kultūros ministrų kandidatūroms, nors jie nėra Darbo partijos nariai, Prezidentė irgi nepritaria. Tik trečiadienį patvirtinta K. Daukšio kandidatūra į kultūros ministro postą, o A. Butkevičius pareiškė, kad Vyriausybė gali būti patvirtinta ir be dviejų ministrų.
Toks Prezidentės „užsispyrimas“ paskutinę minutę, kai pagal Konstituciją jau baigiasi laikas pateikti ir patvirtinti Vyriausybės sudėtį, darosi sunkiai suprantamas. Valdančiąją koaliciją sudariusios partijos pradeda nekantrauti. Jos jau reikalauja, kad Prezidentė aiškiai įvardytų, kuo netinka siūlomi kandidatai į ministrų postus, nes vien priklausymas koalicijos partnerei – Darbo partijai – esą nėra pakankamas argumentas.
„Turime vadovautis nekaltumo prezumpcija, Darbo partija nėra uždrausta“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė socdemas Algirdas Sysas. Esą „reikia gerbti rinkėjų pasirinkimą, rinkėjai atidavė pakankamai daug balsų už šitą partiją ir ji turi teisę teikti tuos kandidatus, kuriuos mano esant tinkamus“.
Galima įtarti, kad šurmulys dėl naujosios vyriausybės sudarymo ir vėlavimas turi kažkokias priežastis. Tai, kad rinkimus pralaimėję ir valdžios netekę konservatoriai siekia tą valdžią atgauti, – niekam ne paslaptis. Todėl A. Kubilius, pritariant pačiai Prezidentei, kartoja tą patį: Darbo Partija yra nusikaltėliai (nors ketverius metus tokių priekaištų jiems neturėjome, netgi kūrėme planus dirbti kartu), jie neturi būti valdančiojoje koalicijoje, tik mes, konservatoriai, kartu su liberalais galime valdyti šalį – turime ir patirties, ir esame švarūs, mes nesiskirstėme ministerijų pagal joms skiriamus Europos Sąjungos pinigus (nors tas pasiskirstymas irgi vyko lygiai tokiu pat principu).
Spėjama, kad Prezidentė socialdemokratams siūlė savo nuožiūra pateikti kitokius kandidatus į ministrus iš Darbo partijos gretų, netgi nesitariant su jos pirmininku V. Uspaskichu. Abi „darbiečių“ veikėjos yra artimos pačiam partijos lyderiui, todėl ir nusitaikyta būtent į jas. Dar spėjama, kad D. Grybauskaitė taip siekia supjudyti keturių partijų koaliciją. Jei socialdemokratai nederindami su „darbiečiais“ teiktų kitus kandidatus į minėtus postus, o Darbo partija pradėtų aikštytis, A. Butkevičių ir jo bendražygius galėtų paremti opozicijoje likę konservatoriai ir liberalai. Tada nesunkiai A. Kubilius ir E. Masiulis patektų į Vyriausybę.
Bet gali būti ir kita D. Grybauskaitės užsispyrimo priežastis – ji nori pakelti kritusį savo reitingą. Paskutiniai rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu lapkričio 16–23 dienomis atliktos apklausos duomenys rodo, kad prezidentą V. Adamkų ir Socialdemokratų partijos vadovą A. Butkevičių palankiai įvertino po 65 proc. respondentų, o prezidentę D. Grybauskaitę apklausos dalyviai, skirdami jai 61 proc. palankių vertinimų, nukėlė į trečiąją vietą.
Ar Prezidentės siekis pasirodyti „švariai“, reikalaujant „nešvarios“ partijos pašalinimo iš valstybės valdymo, atstatys krintančius reitingus, kol kas spręsti sunku. Aišku, kad tauta svyruoja, rinkdamasi garbinamus dievukus. Dar sunkiau tai nuspėti, nes ekonominės ir dvasinės tautos būklės pakeisti staigiai niekas negali, atstatyti nusivylimo praktiškai nėra galimybių – mes dar ilgai liksime savo kraštą pasaulyje labiausiai paliekančia tauta. Ir kuriame gerovę ne sau, o kitoms Europos, Azijos, ar Amerikos tautoms.
D. Grybauskaitė trečiadienį išvardijo reikalavimus, kuriuos esą turi atitikti kiekvienas pretendentas. Esą reikia žinoti sritį, kuriai norisi vadovauti, žinoti europinę dienotvarkę, nes Lietuvai reikės pirmininkauti ir taip pat gebėti susikalbėti viena iš darbinių europinių kalbų. Pasak Prezidentės, nebus pritarta nė vienai kandidatūrai, kuri šios kartelės neįveikia. „Visi ministrai, kurie neatitiks šių trijų kriterijų, nepriklausomai nuo partinės priklausomybės, nebus skiriami ministrais“, – teigė D. Grybauskaitė.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Laikraštis „XXI amžius”
2012.12.19