Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Klimato kaitos "COP21" konferencijoje ir sakė kalbą pasaulio lyderių sesijoje. Paryžiuje surengtos konferencijos tikslas – pasiekti pasaulinį susitarimą, kaip toliau mažinti klimato kaitą po 2020-ųjų, pasibaigus Kioto protokole numatytiems valstybių įsipareigojimams.
Šalies vadovė pabrėžė, jei laiku nebus imtasi veiksmingų ir globalių priemonių klimato kaitai pažaboti, pasekmės gali būti katastrofiškos visoms pasaulio valstybėms. Dėl šiltėjančio klimato plečiasi dykumų plotai, mažėja dirbamos žemės, mažėja vandens ir kitų gamtos išteklių. Tai skatina karinius konfliktus ir didėjančią migraciją.
Pasak Prezidentės, kovodama su atmosferos tarša, Lietuva padarė didžiulę pažangą ir yra pasirengusi prisijungti prie ambicingo ES tikslo – iki 2030 m. 40 proc. sumažinti į orą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
„Lietuva sėkmingai įrodė, kad darni valstybės raida gali vykti tausojant gamtą. Per 25 nepriklausomybės metus net 56 proc. sumažinome atmosferos taršą, 23 proc. visos šalies energijos pasigaminame iš atsinaujinančių šaltinių, o mūsų ekonomika per tą patį laikotarpį išaugo trečdaliu", – sakė Prezidentė.
Šalies vadovės teigimu, pasaulinis susitarimas, kuris įpareigotų visas valstybes vykdyti ambicingus įsipareigojimus kovojant su klimato kaita, yra naudingas Lietuvai, nes didina energetinį saugumą ir mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro importo. Skatina verslą ir pramonę investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius, energijos efektyvumą ir inovatyvias žaliąsias technologijas.
Dėl galutinio susitarimo, kaip stabdyti klimato kaitą, toliau derėsis aplinkos apsaugos ministrai.
Į konferenciją, kuri tęsis dešimt dienų, atvyko 147 aukščiausio lygio delegacijos ir apie 40 tūkstančių dalyvių. Konferencijos eigą nušviesti susirinko per 3000 žurnalistų iš viso pasaulio.
XXX
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba klimato kaitos konferencijoje
Jūsų ekscelencijos, ponios ir ponai,
šiandien negalime atsiriboti nuo pasaulinių problemų. Nė viena šalis nėra apsaugota nuo klimato kaitos poveikio.
Klimato kaita yra reali ir jos poveikis jaučiamas visame pasaulyje.
Dykumų ploto didėjimas, geriamojo vandens trūkumas, badaujančiųjų skaičiaus augimas – tai vienos iš didžiojo žmonių kraustymosi ir net karinių konfliktų priežasčių.
Dėl mūsų nesugebėjimo veikti dabar atsiras negrįžtamų pasekmių, kurios palies kiekvieną.
Ko reikia, kad mūsų konferencija Paryžiuje būtų sėkminga?
Pirma, visos didelės ir mažos, besivystančios ir išsivysčiusios šalys turėtų įsipareigoti dėl ambicingų ir teisiškai privalomų tikslų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Mes, kaip Europos Sąjunga, sumažinsime teršalų išmetimą mažiausiai 40 procentų iki 2030 metų, palyginti su 1990-aisiais. Visi didžiausi teršėjai turėtų atsakingai siekti bendro tikslo – apriboti globalinį atšilimą iki dviejų laipsnių.
Lietuvos patirtis įrodo, kad nėra prieštaravimo tarp ekonomikos augimo ir aplinkos apsaugos. Per pastaruosius 25 metus mūsų išmetamų teršalų kiekis sumažėjo daugiau kaip perpus, o mūsų BVP per šį laikotarpį išaugo 30 procentų.
Antra, turime užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi įsipareigojimų dėl klimato kaitos.
Griežtos atskaitomybės ir skaidrumo taisyklės turėtų sustiprinti pasitikėjimą, užtikrinti sąžiningumą ir sukurti paskatas įgyvendinti mūsų sprendimus. Reguliariai atnaujindami savo tikslus, galėsime sparčiau reaguoti į išmetamų teršalų kiekio dinamiką ir technikos pažangą.
Trečia, finansinė parama, skirta mažinti teršalų išmetimui besivystančiose šalyse, turėtų būti orientuota į rezultatus.
Europos Sąjunga ir jos valstybės narės yra pagrindinės finansavimo kovai su klimato kaita teikėjos – 2014 metais skirta 14,5 milijardo eurų. Tačiau ne finansinių išlaidų kiekybė, o jų kokybė bus lemiamas veiksnys kovojant su klimato kaita.
Galiausiai susitarimas sustiprins mūsų saugumą. Priklausydami nuo iškastinio kuro ir stokodami alternatyviųjų energijos šaltinių, tampame pažeidžiami. Matome situaciją, kai dėl mūsų energijos poreikio teroristų tinklai yra finansuojami pinigais už naftą ir dujas.
Atėjo laikas priimti globalius sprendimus.
Vienintelis būdas užtikrinti mūsų saugią ateitį – patvirtinti visuotinai įpareigojantį susitarimą Paryžiuje.
Dėkoju už Jūsų dėmesį.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
2015.12.01; 05:25
