Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
Stokholmas, rugpjūčio 18 d. (dpa-ELTA). Prieš penktąsias visame pasaulyje išgarsėjusio savo klimato streiko metines Švedijos aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg paragino aktyviau kovoti su klimato krize. Greta Thunberg. EPA – ELTA nuotr.
„Nors ne kartą įrodėme, kad milijonai žmonių visame pasaulyje reikalauja pokyčių, pasaulis nejuda teisinga kryptimi“, – rašė 20-metė socialiniuose tinkluose X ir „Instagram“ milijonams savo sekėjų. Klimatui kenksmingų dujų išmetimas esą toliau didėja, o planeta greičiau nei tikėtasi artėja prie kritinio taško.
Iš šios situacijos, anot G. Thunberg, yra tik viena išeitis. „Mums skubiai reikia radikalios klimato apsaugos, kad išgelbėtume tai, kas gali būti išgelbėta, ir kad kiek įmanoma labiau apribotume katastrofiškus klimato krizės padarinius, kuriuos žmonės jaučia jau dabar“, – rašė švedė. Ji ragino klimato judėjimą „Fridays for Future“ daryti didesnį spaudimą pasaulio lyderiams.
„Turime išlaikyti spaudimą, negalime leisti, kad valdantieji dėl pelno ir godumo aukotų žmones ir planetą“, – pažymėjo G. Thunberg. Greta Thunberg dalyvavo proteste Londone prieš bankų vaidmenį klimato krizėje. EPA-ELTA nuotr.
Greta Thunberg suėmimo metu. EPA-ELTA nuotrauka
G. Thunberg 2018 m. rugpjūčio 20 d. – jai tada buvo 15 metų – pirmą kartą prie Švedijos parlamento surengė protestą, reikalaudama saugoti aplinką. Šį sekmadienį sueina penkeri metai nuo šios akcijos. „Mokyklos streikas už klimatą“ per kelis mėnesius virto tarptautiniu klimato judėjimu „Fridays for Future“, kuris nuo tada daugelyje šalių spaudžia imtis aktyvesnių klimato apsaugos priemonių.
Pati G. Thunberg šią vasarą baigė mokyklą, tačiau ir toliau penktadieniais rengia protestus – šį penktadienį jis buvo jau 261–asis iš eilės.
Miškų gaisrai. Graikija. EPA – ELTA foto
Atėnai, liepos 24 d. (dpa-ELTA). Graikijos ministras pirmininkas Kyriakas Mitsotakis pareiškė, kad jo šalis „kariauja“ su miškų gaisrais, pirmadienį siautusiais 64-uose šalies regionuose ir privertusiais evakuoti dešimtis tūkstančių turistų įvairiose atostogų salose.
Gaisrų pavojus išlieka itin didelis. Tai taikoma regionui aplink Atėnus, Peloponeso pusiasaliui ir daugeliui salų Egėjo jūroje, pirmadienį perspėjo Graikijos civilinės gynybos departamentas ir pridūrė, kad didelė rizika išliks ir artimiausiomis dienomis.
Didžiausi gaisrai pirmadienį siautė Rodo, Korfu ir Eubojos salose. Rodo saloje didelis gaisras siautė septintą dieną iš eilės. Ten maždaug 20 tūst. žmonių iš salos pietryčių šeštadienį buvo atvežti į saugias vietas. Tai buvo viena didžiausių kada nors Graikijoje vykdytų evakuacijos operacijų.
Pirmadienį maždaug 9 500 žmonių Rodo saloje vis dar buvo apgyvendinti salėse ir mokyklose arba priimti vietos gyventojų. Pasak ministro pirmininko, gaisras Rode apgadino apie 10 proc. salos viešbučių.
Korfu saloje, esančioje šalies šiaurės vakaruose, miško gaisras pirmadienį buvo suvaldytas. Naktį vietos valdžia ėmėsi atsargumo priemonių ir evakavo apie 1000 turistų ir 1500 gyventojų. Pakrančių apsaugos valtys vežė poilsiautojus ir gyventojus į saugias vietas, pranešė valstybinė televizija.
Pasak Civilinės gynybos departamento, pirmadienį visose gaisravietėse buvo dislokuoti ugniagesių lėktuvai ir sraigtasparniai. Į pagalbą Graikijos ugniagesiams buvo pasiųsti ugniagesių ekipažai iš Turkijos ir Egipto. Pasak ugniagesių atstovo, liepsnas toliau kurstė stiprus vėjas. Dabar pastangos sutelktos padėti sugrąžinti turistus namo.
Vokietijos kelionių grupė „Tui“ pranešė siunčianti į Graikiją papildomų lėktuvų įstrigusiems turistams išskraidinti. Šeši papildomi lėktuvai pirmadienio rytą parvežė namo poilsiautojus iš Vokietijos ir Jungtinės Karalystės. Taip pat buvo paskelbta apie dar vieną skrydį į Daniją.
Anksčiau kelionių grupė pranešė, kad iki antradienio imtinai sustabdys visus skrydžius į turistines vietas. Pranešta, kad sekmadienį Rodo saloje buvo apie 39 tūkst. „Tui“ klientų, 7 800 jų nukentėjo nuo gaisrų. Kai kurie svečiai keltais plukdomi į Atėnus arba Turkiją, kad iš ten galėtų keliauti namo, sakoma pranešime. Miško gaisras Graikijoje. EPA – ELTA nuotr.
Padėtį, kurioje atsidūrė Graikija, lėmė klimato kaita, pirmadienį per valstybinio radijo transliuotus debatus parlamente pabrėžė K. Mitsotakis. Graikijos vadovas padėkojo visiems žmonėms, pastarosiomis dienomis padėjusiems gesinti gaisrus visoje šalyje. Jo teigimu, tai, kad per miškų gaisrus keliose vietovėse niekas nenukentėjo, nulėmė ugniagesių, civilinės saugos tarnybos, pakrančių apsaugos ir savanorių pastangos. Jis perspėjo, kad ateinančios kelios dienos ir toliau bus pavojingos.
Pirmieji gaisrai netoli Atėnų kilo praėjusios savaitės pirmadienį, tvyrant karščiui ir pučiant stipriam vėjui. Graikija nekantriai laukia ketvirtadienio, nes meteorologai teigia, kad temperatūra kris. Ketvirtadienį numatoma apie 35 laipsnių šiluma, įprasta šiam metų laikui.
Sekmadienį Peloponeso pusiasalio pietuose buvo išmatuota 46,4 laipsnio Celsijaus temperatūra, ketvirta aukščiausia, kada nors užregistruota Graikijoje, pranešė meteorologijos tarnyba. Tačiau iki vėsesnių dienų paskutinė karšta diena bus trečiadienis, karštis sieks 46 laipsnius Celsijaus.
Atvėsimą lems stiprūs šiauriniai vėjai, bet Civilinės gynybos departamentas perspėjo, kad dėl šių stiprių vėjų miškų gaisrai vėl gali tapti nevaldomi.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Roma, liepos 23 d. (dpa-ELTA). Tam tikras planetos dalis šiuo metu veikiant karščio bangoms, potvyniams ir gaisrams, popiežius Pranciškus sekmadienį paragino visų valstybių politinius lyderius imtis daugiau veiksmų dėl klimato kaitos.
Kaip pranešama, pontifikas šį raginimą išsakė po savo tradicinės „Viešpaties angelo“ maldos Šv. Petro aikštėje Vatikane.
„Čia ir daugelyje šalių išgyvename ekstremalius klimato reiškinius, – teigė popiežius. – Dar kartą kreipiuosi į valstybių lyderius, kad būtų imtasi konkretesnių veiksmų siekiant apriboti teršalų išlakas. Tai yra neatidėliotinas iššūkis, kurio nevalia nukelti, tai liečia visus. Apsaugokime mūsų bendrus namus!“
Šventasis Tėvas paminėjo Pietų Korėją neseniai ištikusius potvynius.
Pastarosiomis dienomis Italiją ir nemažą Pietų Europos dalį taip pat užklupo karščių bangos. Tuo metu iš Graikijos Rodo salos dėl miškų gaisrų teko evakuoti tūkstančius žmonių.
Miško gaisras. Kanada. EPA – ELTA foto
Otava, birželio 11 d. (AFP-ELTA). Miškų gaisrai Kanadoje, institucijų vertimu, tęsis dar ne vieną savaitę. „Mūsų laukia kova, kuri, mūsų vertinimu, truks visą vasarą, – šeštadienį sakė Kvebeko provincijos saugumo ministras François‘as Bonnardelis. – Tai pirmas kartas Kvebeko istorijoje, kai kovojame su tiek daug gaisrų ir evakuojame tiek daug žmonių“.
Kanadoje šeštadienį liepsnojo iš viso 416 miškų gaisrų, 203 jų siautėjo nekontroliuojamai. Albertos provincijoje padėtis penktadienio vakarą po kelių santykinės ramybės dienų vėl paaštrėjo. Edsono miesto gyventojai buvo paraginti evakuotis – antrą kartą nuo gegužės pradžios.
„Ugnis taip įsišėlo, kad kelios komandos turėjo atsitraukti“, – sakė Jelouhydo rajono administracijos vadovas Lucas Mercieris.
Miškai liepsnoja ir Britų Kolumbijos provincijoje.
Kanadoje šiais metais registruojami dar neregėto masto miškų gaisrai. Nuo metų pradžios liepsnos prarijo daugiau kaip 4,6 mln. hektarų teritoriją. Dešimtys tūkstančių žmonių buvo evakuoti į saugias vietas.
Ekspertų vertinimu, miškų gaisrų daugėja dėl klimato kaitos.
Nyderlanduose sulaikyta šimtai protestuotojų prieš klimato kaitą. EPA-ELTA nuotr.
Amsterdamas, gegužės 27 d. (dpa-ELTA). Nyderlandų policija šeštadienį sulaikė šimtus žmonių protestavusių prieš klimato kaitą ir blokavusių kelią vedantį link vyriausybės pastatų Hagoje, informuoja dpa.
Skaičiuojama, kad demonstracija pritraukė iš viso apie 3 000 dalyvių.
Judėjimas „Extinction Rebellion“ („Sukilimas prieš išnykimą“) ragino olandus protestuoti prieš šalies klimato ir energetikos politiką nes vyriausybė paskyrė subsidijas iškastinio kuro bendrovėms.
Tai jau septintas kartas kai klimato aktyvistai bandė blokuoti kelią A12, netoli Binenhofo (Vidaus rūmų) komplekso Hagoje, kur įsikūręs Nyderlandų parlamentas ir vyriausybė.
Šeštadienį valdžios atstovai įsikišo anksčiau nei per ankstesnes demonstracijas. Hagos savivaldybė buvo perspėjusi protestuotojus neblokuoti kelio nes tai griežtai draudžiama.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Šarme l Šeichas, Egiptas, lapkričio 11 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį JT klimato konferencijoje sakė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą reikia dar skubiau atsisakyti iškastinio kuro.
„Rusijos karas tik dar labiau sustiprino būtinybę pasauliui atsisakyti priklausomybės nuo iškastinio kuro“, – sakė J. Bidenas COP27 susitikime Egipto Raudonosios jūros kurorte Šarm el Šeiche.
J. Bidenas kalbėjo, kad klimato krizė kelia pavojų „pačiai planetos gyvybei“, ir patikino, kad JAV yra pasiryžusios mažinti anglies dioksido išmetimą.
„Klimato krizė susijusi su žmonių saugumu, ekonominiu saugumu, aplinkos saugumu, nacionaliniu saugumu ir pačia planetos gyvybe“, – sakė jis.
Pasak jo, JAV „yra pasiryžusios“ įgyvendinti savo įsipareigojimą iki 2030 metų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 50-52 proc., palyginti su 2005 metų lygiu.
„Jungtinės Valstijos pasieks savo išmetamųjų teršalų tikslus“, – sakė prezidentas, pridurdamas, kad ir „kiekviena valstybė turi suaktyvinti savo veiksmus“ mažinant CO2 išmetimą, atnaujinti ir sustiprinti savo ambicijas klimato srityje, siekiant suvaldyti klimato atšilimą.
Kelias valandas praleidęs COP27 konferencijos vietoje ir grįždamas į lėktuvą „Air Force One“, kuriuo ketino toliau skristi į Kambodžoje vykstantį regioninį ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimą, paklaustas žurnalistų, kas galėtų įtikinti jo oponentus iš Respublikonų partijos sutikti finansuoti brangias klimato kaitos iniciatyvas, J. Bidenas atsakė: „Tikrovė“.
Ir vėl – daug nerimo. Kremlius paskelbė mobilizaciją. Vladimirui Putinui verkiant reikia naujų karių. Viešoji erdvė mirgėte mirga nuo optimistinių prognozių, esą dalinė mobilizacija (iš tiesų – tai visuotinė mobilizacija), įsiūbuos protestų bei neramumų bangas pačioje Rusijoje, ir Rusijos diktatorius kris.
Būtų puiku, jei taip nutiktų. Bet ar tikrai Rusijoje kils skaitlingi pasipriešinimo mitingai? Ar tikrai Kremlius nesugraibys bent milijono kariauti Ukrainos fronte norinčių idiotų? Juk į kovą prieš „nekenčiamus chocholus“ jau verbuojami net kalėjimuose sėdintys recedyvistai. Nori į laisvę – pirma pašaudyk į ukrainiečius.
Šių eilučių autorius linkęs nagrinėti niūriausius variantus. Jei tokiu atveju apsiriksi – tai atneš tik džiaugsmo. O jei neapsiriksi – tai būsi bent pasiruošęs juodai dienai. Todėl rusiškoji visuotinė mobilizacija, mano supratimu, reiškia, kad ir Ukrainai teks šaukti į karą daugiau jaunų, stiprių, patriotiškai nusiteikusių, drąsių vyrų. Vadinasi, mūšiai Ukrainos fronte bus dar kruvinesni nei iki šiol. Menka paguoda, kad dauguma į nusikalstamą karą dabar šaukiamų rusų – prastai parengti kovoms, ir ukrainiečių kariai juos įveiks. Esama pavojaus, jog Vakarai, matydami, kaip plačiai liejasi kraujas, ims panikuoti: tegul oficialusis Kijevas paaukoja agresoriui keletą savų regionų vardan „pasaulinės ramybės“.
Policijos sraigtasparnis. Slaptai.lt nuotr.
Nuo tokios vakarietiškos išdavystės mes neapsaugoti. Praėjusią savaitę atidžiai peržiūrėjau dešimtis ukrainiečiams palankių Ukrainos, JAV, Rusijos politikų, ekspertų, žurnalistų video komentarų. Daugelis atvirai ar mažiau atvirai prasitardavo, jog Vakarai siunčia kariaujančiai Ukrainai ginklų, bet akivaizdžiai per mažai. Ukrainos prezidento ofiso patarėjas kariniams reikalams Aleksejus Arestovičius, Marko Feigino paklaustas viename iš paskutiniųjų interviu, ar Vakarai duos užtektinai ginklų, kilus dar žiauresniems mūšiams, atsakė teigiamai. Tačiau žodžiai „taip, duos“ skambėjo, atvirai tariant, neįtikinamai. A.Arestovičius akivaizdžiai abejojo, ką ir kaip atsakyti. Beje, jis tame pačiame interviu leido sau pastebėti, kaip akivaizdžiai muistosi Vokietija: tai tvirtina duosianti visko, ko reikia, tai pagalbą sulaiko. O kur žadėti tankai „Leopard – 2“, ponai vokiečiai? Tai – viešas A.Arestovičiaus klausimas.
Karinis ekspertas Olegas Ždanovas savuose video komentaruose neneigia, jog ukrainiečių kariams toliašaudžių artilerijos įrenginių trūksta mažų mažiausiai keletą kartų: turi kelias dešimtis, o reikėtų – kelių šimtų. Apie modernių, galingų ginklų trūkumus tvirtina Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas. Pats Ukrainos prezidentas Volodymiras Zeleskis net menkiausia proga prašo: duokite daugiau ginklų, ir mes juos sumalsime į miltus…
Portale diaspora.ua peržiūrėtame Bohdano Borovetso pokalbyje su JAV karininku Gary Tabachu ne sykį buvo minimi skaičiai: rimtų toliašaudžių pabūklų ukrainiečiai teturi vos keletą dešimčių, kuriais dengia ilgą, per tūkstantį kilometrų nutįsusią Ukrainos – Rusijos sieną, tuo tarpu jiems reikėtų kelių šimtų pabūklų. Ukrainiečiai maldaute maldauja modernių naikintuvų, modernių tankų. Bet kol kas Vakarai abejingi šiems prašymams.
Ponas G. Tabachas dar pastebėjo, kad JAV prezidentui Joe Bidenui nūnai labiausiai rūpi kova su klimato kaita, o ne Ukrainos reikalai (nors dėl karo Juodojoje jūroje – tikra ekologinė katastrofa). Amerikos prezidentas taip pat ne sykį tvirtino, jog Taivaną nuo galimos Kinijos atakos amerikiečių kariai gins visomis priemonėmis, o štai apie Ukrainą tepasakė, jog amerikiečių kariai į Rusijos – Ukrainos karą tiesiogiai nesikiš. Tai – ne mano, o JAV piliečio G.Tabacho priekaištai.
Ypač kategoriškas TV klub „Kontinent“ laidoje Nr. 535 buvo ekonomistas Andrėjus Ilarionovas (kadaise dirbo Vladimiro Putino komandoje, paskui pasitraukė į Vakarus). Jo nuolat kartojama versija: JAV duoda ginklų Ukrainai tik tiek, kad Kijevas nepatirtų pralaimėjimo. Skūpiai siunčiama ginkluotė Ukrainai reiškia, kad dabartinė JAV prezidento administracija nesuinteresuota greita, akivaizdžia Ukrainos pergale. O tai byloja, esą ukrainiečiai stumiami kapituliacijos link.
Pasak A.Ilarionovo, ukrainiečių kariai demonstruoja drąsos, sumanumo, ištvermės stebuklus, bet jei Baltuosiuose rūmuose Vašingtone bus nuspręsta jiems nesiųsti ginklų tiek, kiek reikia, jie pralaimės.
Greitoji medicinos pagalba. Slaptai.lt fotografija
Nenoriu visur įžvelgti išdavysčių bei sąmokslų. Tačiau vis tik nesuprantu: jei ukrainiečiai prašo kelių šimtų toliašaudžių pabūklų, tūkstančio modernių tankų, kelių dešimčių naikintuvų, kodėl Vašingtonas, Berlynas, Paryžius, Londonas ir Roma jų neduoda? Atsakymai į šį klausimą galimi tik du. Arba Vakarai niekam tikę, nes neturi angaruose užtektinai karo mašinų. Arba specialiai vilkina, ieškodami menkiausių priežasčių nepadėti Ukrainai, nes neįsivaizduoja pasaulio, kuriame – pergalę švenčianti Ukraina ir į šipulius sutriuškinta Rusija.
Kitų atsakymų nežinau. Todėl – velniškai neramu. Jei Vakarai šį sykį Rusijai sudarys galimybę nepralaimėti, vadinasi, Kremlius, išprievartavęs Ukrainą, savo žvilgsnius nukreips į Moldovą ir Baltijos šalis. Deramai nenubausta, atplėšusi nuo Ukrainos, pavyzdžiui, Donbaso, Luhansko, Zaporožės, Chersono sritis, Rusija pasuks savo mobilizuotą milijoną karių į Kišiniovą, Vilnių, Rygą, Taliną. Nejaugi tikrai manome, jog rusų kariai, kurie dabar terioja Ukrainą, aptilus mūšiams pietų ir rytų Ukrainos stepėse, patrauks namo? Jei Vakarai leis V.Putinui neprarasti orumo, jei Ukraina patirs teritorinių nuostolių, Kremliaus banditų apetitai tik išaugs. Jei pasaulis leido kraujyje paskandinti Čečėniją, užpulti Gruziją (Sakartvelą), į dvi dalis padalinti Ukrainą, vadinasi, Vakarai tylės ir tuomet, kai rusiški tankai ims žlegėti Moldovos ir Baltijos šalių pusėn. Juk V.Putinui mano Lietuva – tarsi rakštis užpakalyje. Trukdo tiesioginiam Rusijos susijungimui su Kaliningrado sritimi. Iš Latvijos norėtų atplėšti Latgaliją, iš Estijos – Narvą. Ir taip toliau…
Kaip tada elgsis oficialusis Vašingtonas? Vis dar manys, jog klimato kaitos tema svarbiau nei Rusijos sutriuškinimas? Vis dar tvirtins, jog pats svarbiausias Amerikos tikslas – apginti Taivaną? Vis dar krūpčios nuo menkiausio rusiško branduolinio šantažo? O gal net tada nedrįs Rusijos pavadinti terorizmą remiančia valstybe, nes, tik pamanyk, kentės JAV verslo santykiai su Rusijos teroristine valstybe nelaikančiomis Indija ir Kinija?
Draugas.org
Vakarus tūpčiojimu vietoje kaltinu vadovaudamasis … policijos, greitosios medicinos pagalbos ir ugniagesių statutais. Šioms specialiosioms tarnyboms yra nustatyti griežti terminai. Jei į nelaimės vietą atvykstama per keliolika minučių – viena byla. Jei atlekiama pas ligonį, vaizdžiai tariant, po kelių ar net keliolikos valandų – visai kitas vertinimas. Todėl demokratiją, padorumą, teisingumą deklaruojantys Vakarai privalo skubėti. Po paros malšinti muštynių atlėkusi policija – niekam tikusi policija.
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org
Pakistane – potvyniai. EPA – ELTA nuotr.
Islamabadas, rugpjūčio 29 d. (AFP-ELTA). Dešimtys milijonų žmonių Pakistane pirmadienį kovojo su didžiausiais per dešimtmetį musoniniais potvyniais: daugybė namų nunešti, dideli dirbamos žemės plotai sunaikinti, o pagrindinė šalies upė grasina išsiveržti iš krantų.
Klimato kaitos ministrė Sherry Rehman pranešė, kad trečdalis šalies teritorijos atsidūrė po vandeniu ir tai sukėlė „neįsivaizduojamo masto krizę“.
Pareigūnų teigimu, nuo birželio mėnesio, kai prasidėjo sezoninės liūtys, žuvo 1 061 žmogus, tačiau galutinis aukų skaičius gali būti didesnis, nes šimtai kaimų kalnuotoje šiaurėje buvo atkirsti nuo pasaulio po to, kai patvinusios upės nuplovė kelius ir tiltus.
Kasmetinis musonas yra labai svarbus drėkinant pasėlius ir papildant ežerus bei užtvankas visame Indijos subkontinente, tačiau jis gali atnešti ir nuostolių.
Šiais metais nuo potvynių nukentėjo daugiau kaip 33 mln. žmonių, t. y. kas septintas pakistanietis, pranešė Nacionalinė nelaimių valdymo tarnyba.
„Aplink vienas didelis vandenynas, nėra sausumos, į kur būtų galima išpumpuoti vandenį“, – AFP sakė Sh. Rehman, pridurdama, kad ekonomikos nuostoliai taip pat bus pražūtingi.
Šių metų potvyniai prilygsta 2010 metų potvyniams, didžiausiems per visą istoriją, kai žuvo daugiau kaip 2 000 žmonių.
Vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį ir paprašė tarptautinės pagalbos, o sekmadienį prasidėjo pirmieji pagalbos skrydžiai – iš Turkijos ir JAE.
Vilniuje eisena už klimato teisingumą „COP26 – Mes jus stebime“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.Akimirka iš „COP26 – Mes jus stebime“ eisenos Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Glazge tęsiantis protestams prieš, pasak kampanijos dalyvių, nepakankamai skubias pastangas spręsti visuotinio atšilimo problemą, šeštadienio vidurdienį Vilniuje vyko eisena už klimato teisingumą „COP 26 -Mes jus stebime”.
Eisenos dalyviai nuo Katedros aikštės žygiavo iki Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.
Diena anksčiau švedų aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg svarbų Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikimą dėl klimato kaitos pavadino „nesėkme”.
Organizatoriai ir policija teigė, kad Škotijos miesto gatvėse šeštadienį tikimasi sulaukti iki 50 tūkst. žmonių. Iš viso pasaulyje planuojama surengti apie 200 protestų, kuriais reikalaujama nedelsiant imtis veiksmų padėti bendruomenėms, kurios jau nukentėjo nuo planetoje vykstančių procesų.
Glazge susirinkę beveik 200 šalių delegatai sprendžia, kaip pasiekti Paryžiaus susitarime numatytus tikslus apriboti temperatūros kilimą iki 1,5-2 laipsnių pagal Celsijų.
Vilniuje susirinkusieji į eiseną teigė nerimaujantys dėl Žemės ateities, reikalavo stabdyti biologinės įvairovės nykimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą.
Borisas Džonsonas (Johnsonas). EPA-ELTA nuotr.
Londonas, lapkričio 2 d. (AFP-ELTA). Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas iš Pasaulio klimato konferencijos Glazge Škotijoje atgal į Londoną grįš lėktuvu. „Mus labai spaudžia laikas“, – pareiškė B. Johnsono atstovas, reaguodamas į kritiką dėl skrydžio. Britų premjeras bei kiti konferencijos dalyviai prieš tai primygtinai ragino pasaulį aktyviau kovoti su klimato kaita.
Aplinkos ir klimato aktyvistai reikalauja smarkiai sumažinti skrydžių, ypač privačių ir trumpojo nuotolio. Lėktuvai išmeta gerokai daugiau klimatui kenksmingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei kitos transporto priemonės.
B. Johnsonas sekmadienio vakarą iš G20 susitikimo Romoje užsakomuoju lėktuvu atskrido į Glazgą. Tas pats orlaivis jį antradienį parskraidins į Londoną, pareiškė premjero biuras. „Mes naudojame tvarų kurą, o emisijos kompensuojamos“, – sakė atstovas.
Londono Hitrou oro uostas. EPA-ELTA nuotr.
B. Johnsonas savo kalboje COP26 konferencijoje reikalavo „iš tikrųjų rimtai vertinti klimato kaitą“. Jei šalių lyderiai šią galimybę praleis, būsimos kartos jiems esą neatleis.
„Borisas Johnsonas teisus, sakydamas, kad pasauliui klimato kaitos klausimu likusi minutė iki vidurnakčio, – agentūrai AFP sakė organizacijos „Power Shift Africa“ direktorius Mohamedas Adowas. – Todėl būtų puiku, jei jis į Glazgą būtų atvykęs traukiniu“.
Skrydis iš Glazgo į Londoną trunka vidutiniškai 60-90minučių, kelionė traukiniu – apie penkias valandas.
Miškai – mūsų turtas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Glazgas, lapkričio 2 d. (dpa-ELTA). Pasaulio klimato viršūnių susitikime Glazge daugiau kaip 100 šalių įsipareigojo iki 2030 metų sustabdyti miškų ir kitų landšaftų naikinimą. Tai vėlų pirmadienio vakarą pranešė JT konferencijai pirmininkaujanti britų vyriausybė. Susitikime dalyvaujančioms šalims priklauso 85 proc. viso pasaulio miškų ploto – apie 34 mln. kvadratinių kilometrų.
Tarp jų yra valstybės su apskritai didžiausiais miškais – Kanada, Rusija, Brazilija, Kolumbija, Indonezija, taip pat Kinija, Norvegija ir Kongo Demokratinė Respublika. Planams įgyvendinti iki 2025 metų bus mobilizuota apie 12 mlrd. JAV dolerių (10,3 mlrd. eurų) viešųjų lėšų, taip pa 7,2 mlrd. dolerių privačių investicijų.
Miškai laikomi mūsų planetos plaučiais. Jie sugeria maždaug trečdalį žmogaus į aplinką išmetamų CO2 emisijų. Tačiau miškų plotų pavojingai mažėja. Kiekvieną minutę netenkama maždaug 27 futbolo aikščių dydžio teritorijos, sakoma pranešime. Britų premjeras Borisas Johnsonas apie miškus kalbėjo kaip apie „gamtos katedras“ ir pabrėžė: „Jie būtini mūsų išlikimui“.
Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių lyderiai Romoje. EPA-ELTA nuotr.
Roma, spalio 31 d. (dpa-ELTA). Deklaracijoje po šiųmečio Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimo nebus numatytas nei terminas, iki kada turi būti pasiektas anglies dioksido neutralumas, nei anglimi varomos elektros energijos gamybos nutraukimo data.
„Padarysime viską, kad, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės aplinkybes, nekurtume naujų anglimi varomų elektros energijos gamybos pajėgumų, siekdami paspartinti perėjimą nuo anglies, kad būtų laikomasi Paryžiaus susitarime paskelbtų terminų“, – sakoma pareiškime, kurį gavo naujienų agentūra dpa. Čia turimas omenyje 2015 m. susitarimas, kuriuo jį pasirašiusios šalys įsipareigojo apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Pareiškime taip pat žadama, kad G20 nariai laikysis Paryžiaus susitarime duotų pažadų dėl klimato. Tačiau nenustatytas terminas, iki kada šie pažadai turėtų būti išpildyti.
Toks nekonkretumas neabejotinai nuvils aplinkosaugos aktyvistus, kurie tikėjosi, kad G20 narės parodys pavyzdį ir pasiųs aiškų ženklą prieš sekmadienį Glazge prasidėjusią klimato kaitos konferenciją, kurioje valstybės sieks patobulinti 2015 m. pasiektus susitarimus.
Greta Thunberg dalyvavo proteste Londone prieš bankų vaidmenį klimato krizėje. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, spalio 29 d. (AFP-ELTA). Prieš JT klimato konferenciją Škotijoje švedų aktyvistė Greta Thunberg dalyvavo protesto akcijoje Londone, kurioje kritikavo pasaulio bankų vaidmenį per klimato krizę. Kartu su keliomis dešimtimis bendražygių ji penktadienį ragino bankus nutraukti aplinkai kenksmingų projektų, įskaitant iškastinio kuro gavybos, finansavimą.
18-metė G. Thunberg su savo rėmėjais protestavo prie „Standard Chartered“ būstinės Londone. Vienas plakatų skelbė „Jokių pinigų klimato chaosui! Nustokite finansuoti mūsų naikinimą“. Žinoma klimato aktyvistė kalbos nesakė, tačiau vėliau tviteryje kritikavo, kad „bankai vis dar didžiules pinigų sumas investuoja į iškastinį kurą ir taip destabilizuoja planetą ir rizikuoja žmonių gyvybėmis“.
Prieš sekmadienį Glazge prasidėsiančią pasaulio klimato konferenciją COP26 daugelyje šalių planuojami panašūs protestai. G. Thunberg, jos pačios teigimu, ketina dalyvauti „klimato teisingumo“ eitynėse Glazge kitą penktadienį.
Kalifornijoje siautėja gaisrai. EPA – ELTA nuotr.
Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas tikina, kad didžiuliai gaisrai, niokojantys JAV vakarų pakrantę, deda tašką diskusijose dėl klimato kaitos, rašo BBC.
„Tiesiog atvykite į Kalifornijos valstiją – įsitikinkite savo akimis“, – gubernatorius sakė žurnalistams, stovėdamas ant išdegusio kalno. Kalifornijos valstijoje gesinamas gaisras. EPA – ELTA nuotr.
Gaisrai Kalifornijos, Oregono ir Vašingtono valstijose siaučia jau tris savaites. Jiems plisti padeda vėjas ir rekordinis karštis. Ugnis išdegino milijonus akrų žemės, sunaikino tūkstančius namų ir pražudė mažiausiai 25 žmones.
Penktadienį Oregono gubernatorė Kate Brown sakė, kad vien jos valstijoje be žinios dingo dešimtys žmonių.
Pastarosiomis savaitėmis JAV vakarų pakrantėje išdegė 4,5 mln. akrų žemės plotas – maždaug tokio dydžio yra Velsas ar Konektikuto valstija.
Greta Thunberg. EPA – ELTA nuotr.
Greta Thunberg buvo apdovanota Portugalijos Gulbenkiano fondo premija už nuopelnus žmoniškumui, skiriama už kovą prieš klimato kaitą. Jai paskirta milijono eurų suma.
17-metė klimato aktyvistė premijos sulaukė už jos pastangas stabdyti klimato kaitą bei ekologijos krizę, pirmadienį paskelbtame pranešime teigė fondo atstovai.
Padėką G. Thunberg išsakė tviterio paskyroje. „Tai man reiškia labai daug, viliuosi, kad premija padės man pasaulyje padaryti dar daug gero“, – socialiniame tinkle paviešintame vaizdo įraše sakė G. Thunberg.
Aktyvistė yra pirmasis šio fondo apdovanotas žmogus. Konkrečiai ši už kovą prieš klimato kaitą Gulbenkiano fondo teikiama premija buvo įsteigta šiemet. G. Thunberg pasirinkta iš 136 nominantų, kilusių iš 43 šalių.
Komisijos pirmininkas Jorge Sampaio teigė, kad už ją balsavo dauguma komisijos narių.
J. Sampaio atkreipė dėmesį į tam tikrą G. Thunberg kovos su klimato kaita „formą, kuri leido jai suburti jaunąją kartą siekti su klimatu susijusių tikslų, taip pat į jos ryžtingą kovą, siekiant panaikinti status quo, kuris nepasiduoda pokyčiams – tai ją daro viena nepaprasčiausių šių laikų asmenybių“.
Švedų paauglė klimato aktyvistė Greta Thunberg kasmetiniame verslo ir politikos lyderių forume Davose pareiškė, kad „iš esmės nieko nepadaryta“ kovoje su klimato kaita, nepaisant garsiai nuskambėjusios jos kampanijos.
Davose vėliau taip pat pasirodė ir skeptiškai klimato kaitą vertinantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Vis dėlto prieš pat jo kalbą G. Thunberg pabrėžė savo žinią, įkvėpusią milijonus žmonių visame pasaulyje: vyriausybės daro nepakankamai dėl kovos su klimato kaita.
„Mes visi kovojame už aplinką ir klimatą. Jei pasižiūrėtumėte iš platesnės perspektyvos, iš esmės nieko nepadaryta. Reikės kur kas daugiau nei tiek. Tai tik pati pradžia“, – sakė G. Thunberg pačią pirmą Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) dieną.
Ramiai kalbėdama su ironiška šypsena, G. Thunberg pripažino, kad jos kampanija, prasidėjusi protestais prie Švedijos parlamento, pritraukė daug dėmesio, tačiau kol kas neatnešė pokyčių.
„Yra skirtumas tarp buvimo girdima ir realaus poveikio pokyčių labui“, – teigė aktyvistė.
„Nesu žmogus, kuris turėtų skųstis dėl to, kad manęs negirdi. Visą laiką esu girdima. Bet mokslas ir jaunų žmonių balsas nėra šio pokalbio centre“, – pridūrė G. Thunberg.
Praeitą savaitę paskelbtoje PEF Pasaulio rizikų ataskaitoje įspėjama, kad „klimato kaita smogia vis stipriau ir greičiau nei daugelis tikėjosi“, o pasaulio vidutinė temperatūra iki šimtmečio pabaigos, tikėtina, kils net 3 laipsniais Celsijaus.
Nemanoma, kad Davose akis į akį susitiks D. Trumpas ir G. Thunberg, kurie anksčiau persimetė keliais gana nedraugiškais žodžiais tviteryje, tačiau dėl intensyvaus renginių tvarkaraščio gali būti, kad JAV prezidentas ir garsioji klimato aktyvistė prasilenks netyčia.
Pernai kasmetinėje Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos posėdyje internete didžiulio susidomėjimo sulaukė nuotrauka, kurioje G. Thunberg matoma piktai stebinti D. Trumpą.
Prieš pat Davoso forumą Šveicarijoje surengtame proteste dėl klimato. EPA-ELTA nuotr.
Švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg penktadienį dalyvavo proteste Šveicarijos mieste Lozanoje, kur perspėjo pasaulio lyderius, kad „tai tik pradžia“. Protestas surengtas prieš pat Pasaulio ekonomikos forumą Davose, į kurį, be pasaulio politikos ir verslo elito, vyks ir G. Thunberg.
„Kol kas šį dešimtmetį nematome jokių ženklų, kad būtų imamasi kokių nors realių veiksmų dėl klimato“, – sakė 17-metė aktyvistė, kalbėdama su daugiausia jaunuolių minia. „Tai turi keistis“, – keliems tūkstančiams protestuotojų sakė ji, pridurdama savo žinią pasaulio lyderiams: „Tai tik pradžia. Jūs dar nieko nematėte. Dėl to galite būti tikri!“
G. Thunberg kitą savaitę sakys kalbą Šveicarijos Alpių kurorte Davose ir ragins pasaulio šalių vyriausybes ir finansų institucijas nutraukti investicijas į iškastinį kurą.
Penktadienio į karnavalą panašus protestas visiškai sustabdė eismą Lozanos centro gatvėse, o demonstrantai ragino imtis kuo skubesnių veiksmų dėl klimato ir praeidami nušvilpė banko „Credit Suisse“ filialą, kurį aktyvistai kaltina investicijomis į iškastinį kurą.
„Vienas, du, trys laipsniai! Tai yra nusikaltimas žmoniškumui!“ – skandavo protestuotojai, o priekyje ėjusi grupė laikė plakatą su užrašu „Keiskime sistemą, o ne klimatą“.
Kai kurie jauni protestuotojai įkvėpimo sėmėsi iš pastarųjų mėnesių ekstremalių oro sąlygų visame pasaulyje. Vienas protestuotojas laikė pliušinę koalą su aplink kaklą apjuostu ženklu su užrašu „PADĖKITE“. Kitas protesto dalyvis laikė plakatą su užrašu „Prabusk ir užuosk krūmynų gaisrus“. Taip norėta atkreipti dėmesį į krūmynų gaisrus, jau kelis mėnesius siaubiančius Australiją.
„Nerimaukite dėl ledynų“, sakoma kitame plakate. Dėl klimato kaitos tirpstantys ledynai nerimą ypač kelia Alpių gyventojams. Mitinge taip pat buvo matyti plakatai su užrašais „Nėra planetos B“, „Turiu žalią svajonę“ ir „Norime šaltesnės planetos“.
Eitynes organizavusi organizacija „Klimastreik Schweiz“ tviteryje paskelbė, kad protesto akcijoje dalyvavo 15 tūkst. žmonių. „Esame čia, kad parodytų valdžiai, žmonėms, žiniasklaidai ir visiems, kad nesame patenkinti dabartine situacija“, – sakė proteste dalyvavusi 17-metė Deborah Hausser.
14-os protestuotoja Luana Bonetti sakė mananti, kad svarbu dalyvauti, o G. Thunberg žodžiai ją „paveikė emociškai“. G. Thunberg Davoso forume dalyvauja jau antrą kartą. Šiemet ji, kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, yra viena laukiamiausių svečių Davose.
Australijoje siaučiant gaisrams, protestuotojai ragina imtis veiksmų dėl klimato kaitos. EPA-ELTA nuotr.
Dešimtys tūkstančių australų penktadienį visoje šalyje protestavo ir ragino konservatorių vyriausybę aktyviau kovoti su visuotiniu atšilimu ir mažinti iškastinio kuro naudojimą, Australiją siaubiant dešimčių aukų pareikalavusiems gaisrams.
Per beprecedenčius gaisrus jau žuvo mažiausiai 26 žmonės, liepsnos sunaikino iš viso per 2 000 namų.
„Mes netekome šių gyvybių dėl savo neveiklumo, – naujienų agentūrai AFP sakė protestuotojas Monty’is Oldroydas. – Tai yra visiška katastrofa. Turiu kelis draugus ir šeimos narius, kurie gyvena kaimiškose vietovėse. Jų namams buvo kilusi grėsmė, jie net buvo sunaikinti, jie prarado savo pragyvenimo šaltinius.“
Dėl gaisrų Australijoje kyla visuomenės įtampa, o kai kurie šalies gyventojai kaltina premjero Scotto Morrisono vyriausybę dėl to, kad ši nesiima veiksmų dėl klimato kaitos ir remia anglies kasybą, kuri prisideda prie visuotinio atšilimo.
Demonstrantai Sidnėjuje laikė plakatus su užrašais „Keisk politiką, o ne klimatą“ ir „Pasitikėk mokslu“ bei ragino S. Morrisoną atsistatydinti.
Gaisrus sustiprino ilgalaikė sausra ir klimato kaita, dėl kurios, kaip įspėja ekspertai, tokie didžiuliai gaisrai gali tapti dar dažnesni ir stipresni.
2019-ieji Australijoje buvo sausiausi ir karščiausi metai orų stebėjimo istorijoje. Gruodžio viduryje užfiksuota aukščiausia 2019 m. vidutinė paros temperatūra, siekusi 41,9 laipsnio Celsijaus.
Australija yra viena iš šalių, kurios vienam gyventojui tenka daugiausia šiltnamio dujų taršos pasaulyje, nes šalyje naudojama daug anglies energijos, o gyventojų skaičius yra palyginti nedidelis – 25 mln.
„Manau, kad vyriausybė turi imtis veiksmų tuojau pat, jei norime panaikinti klimato kaitos poveikį mūsų ateities kartų, mūsų planetos, mūsų žmonių ir mūsų gyvūnų labui“, – AFP sakė protestuotoja Victoria Edghill.
Gaisrai Australijoje. EPA – ELTA nuotr.
Antradienio vakarą bus transliuojama Vokietijos kanclerės Angelos Merkel tradicinė Naujųjų metų kalba, šį kartą politikė aptars klimato krizės, darbo rinkos skaitmenizavimo ir Europos solidarumo dėl migracijos klausimus, rašė „Deutsche Welle“.
Vis dėlto kanclerė pabrėžė, kad šių pokyčių mastas neturėtų iš žmonių atimti drąsos. A. Merkel naujametinė kalba – persmelkta optimistinės dvasios, siekiant viltingai pasitikti naują dešimtmetį.
65-erių politikė teigia, kad nors ji negyvens pakankamai ilgai, kad galėtų matyti visas klimato krizės pasekmes, globalinis atšilimas yra tikras, nulemtas žmogaus veiklos – tai didelė grėsmė. „Taigi, privalome daryti viską, kas yra žmogaus rankose, kad nugalėtume šią žmonijai iškilusią grėsmę, – sako A. Merkel. – Tam vis dar yra laiko.“ Per žemės drebėjimą Indonezijoje žuvo 5 žmonės. EPA-ELTA nuotr.
„Mūsų vaikai ir anūkai turės gyventi su pasekmėmis to, ką sugebėsime arba nesugebėsime padaryti dabar, – teigia ji. – Dėl šios priežasties skirsiu visas savo jėgas, kad užtikrinčiau, jog Vokietija atliks savo vaidmenį – ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu, kad užkirstų kelią klimato kaitai. Taifūnas Hagibis Japonijoje pražudė mažiausiai 11 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
A. Merkel tvirtina, kad jos vyriausybės klimato apsaugos projektas, kurį kiek pakoreguotą prieš Kalėdas pagaliau patvirtino parlamentas, bus Vokietijos prisidėjimo prie bendros kovos prieš klimato kaitą gairės. Vis dėlto kai kurios aplinkosaugos grupės tvirtino, kad šio įstatymų projekto nepakanka problemoms spręsti, o A. Merkel koalicijos partneriai socialdemokratai išreiškė norą persitarti dėl kai kurių įstatyme minimų priemonių.
Kanclerė, nors ir priėmė kritiką, vadinamąjį klimato paketą tvirtai gynė.
Kalboje aptariami ir darbo rinkos pokyčiai – A. Merkel sako, kad vis plečiantis skaitmeninei, automatizuotai darbo jėgai, visuomenei reikia „naujų atsakymų“.
Kanclerė teigia, kad, susidūrus su ateinančio dešimtmečio iššūkiais, vokiečiams prireiks „daugiau drąsos nei bet kada anksčiau“. Tačiau politikė priduria, kad šalies gerovę palaikys Vokietijos konstitucijoje įtvirtintos vertybės ir „socialiai orientuota rinkos ekonomika“. Po audros Lenkijoje. EPA – ELTA nuotr.
Užsimindama apie pirmąją konstitucijos eilutę, A. Merkel teigia: priimant bet kokias naujas priemones, ribų neleis peržengti žmogaus orumo principai.
Žemės drebėjimas Albanijoje. EPA – ELTA nuotr.
Kanclerė įsitikinusi, kad savybės, kurios vokiečius visada darė stiprius – sugebėjimas sunkiai dirbti ir išradingumas, – sudarys pagrindą, reikalingą naujiems iššūkiams pasitikti.
A. Merkel dar kartą pabrėžia visiems gerai žinomą kanclerės eilutę – Vokietijai klestėti reikia stiprios Europos. Kalboje politikė atsigręžia į pabėgėlių antplūdį ir, matyt, greitai nesibaigsiančią migraciją iš Afrikos į Europą. A. Merkel teigia, kad geriausias šios problemos sprendimas, jos manymu, yra pastangos kurti stabilesnę Afriką.
„Mums taip pat yra svarbus bendradarbiavimas su Afrika, – teigia kanclerė. – Migracijos (problemos) ir pabėgėlių krizė aprims tik tada, kai žmonėms bus suteikta galimybė gyventi taikų ir saugų gyvenimą. Nuolatinį saugumą galima pasiekti tik radus politinius sprendimus ir užkirtus kelią karams.“
A. Merkel taip pat dėkoja vietos politikams, kurie per pastaruosius metus buvo priversti kęsti užpuolimus ir diskriminaciją. Birželį Walteris Lübckė, A. Merkel CDU partijos narys ir politikas Kaselyje, buvo nužudytas kraštutinės dešinės ekstremistų.
Valdantieji nepasiduoda ir ketina naująjį taršių automobilių mokestį įvesti kartu su 2020 metų biudžetu. „Regitros“ duomenys rodo, kad pagal naujausią Seimo narės Agnės Širinskienės pasiūlymą, mokestį skaičiuoti tektų apie 475 tūkst. transporto priemonių.
Lapkričio pradžioje Seimo nariai Valius Ąžuolas ir A. Širinskienė užregistravo naują Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą, kuriame numatyta apmokestinti tik pirmą kartą registruojamus automobilius.
„Pagrindiniai projekto tikslai – formuoti visuomenės įpročius renkantis motorines transporto priemones, atkreipti dėmesį į jų sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai ir skatinti rinktis mažiau taršų transportą, didinti išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, taip mažinant poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, klimato kaitai“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Projektas iš karto susilaukė kritikos tiek dėl senų automobilių taršos neapmokestinimo, tiek dėl neapgalvotų pasekmių prekybai automobiliais ir verslui Lietuvoje.
„Nei gamybos metai, nei variklio galingumas, nei transmisijos tipas čia, anot vyriausybės profesionalų, nieko nereiškia. Įdomu, kaip tokį pavyzdį vertintų Europos automobilių gamintojų asociacija, Europos Komisija, mokslininkai arba save gerbiantys ir automobilių specifiką išmanantys ekspertai?“ – klausia Matas Buzelis, rinkos ekspertas ir transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas.
Tik niekas nepastebėjo, kad mokestis už naujos transporto priemonės įsigijimą pagal jos galimą taršą mažai ką turi bendro su tarša dar ir tokiu kampu.
Juk kiekvienam aišku, kad terši tiek, kiek nuvažiuoji kilometrų, su stovėjimo sankryžose ar kamščiuose neišjungiant variklio pliusine paklaida. Na, dar nuo vidutinio greičio priklauso tarša. Ir, kaip jau buvo minėta, priklauso nuo automobilio gamybos metų, variklio galingumo, transmisijos tipo.
Automobiliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Priėmus tokį Seimo narių sprendimą juo greičiausiai susirūpintų ne tik Europos automobilių gamintojų asociacija, Europos Komisija, bet ir mūsų Konstitucinis teismas dėl tokios sprendimo logikos.
Jei būtų fiksuojami nuvažiuoti kilometrai, automobilio tipas ir gamybos metai, pavyzdžiui, per techninę apžiūrą, po kurios jie automatiškai patektų į Mokesčių inspekciją, kuri pagal tuos duomenis taip pat automatiškai nustatytų mokestį už taršą, dar suprasčiau.
O priėmus Seimo narių pasiūlymą, turėtume tiesiog labai keistą vienkartinį naujo kilnojamojo turto mokestį.
Kova su miestų oro užterštumu įvairiose šalyse buvo atliekama ir seniau, bet tik žmonių sveikatos apsaugojimo nuo nuodingų dujų prasme. Ir tik dabar Pasaulis kartu su Lietuva suprato, kad visgi yra ta globalinė klimato kaitos problema, kad reikia su ja kovoti, skatinant gyventojus persėsti į mažiausiai aplinką teršiančias moderniausias transporto priemones, ypač į modernų viešąjį transportą ir t.t., stabdant globalinį atšilimą.
Bet tik ne tokiu Seimo narių siūlomu būdu.
P.S. Turiu seną, bet gerame stovyje, dyzelinį. Tad šis mano straipsnis būtų kaip ir prieš save.
