Kriūkų krašto piliakalniai


Print

Šiaurinė Sūduvos kairiojoje Nemuno pakrantėje ypač gausu piliakalnių ir pilkapių. Pro čia kryžiuočiai veržėsi į Žemaitiją ir Rytų Lietuvą. Kriūkų seniūnijoje buvusiame valsčiuje yra net 6 piliakalniai, o septintasis Panykių taip pat prie Nykos upelio dabartiniu metu priskirtas Plokščių seniūnijai.

Kriūkų seniūnijos ir visos Sūduvos piliakalnius yra tyrinėję ir apie juos rašę žymūs mūsų krašto istorikai Petras Tarasenka, Pranas Kulikauskas, Juozapas Radziukynas ir kiti.

Einant iš rytų pusės į vakarus vienas žymesnių ir įspūdingesnių yra Žemosios Panemunės piliakalnis, esantis ant aukšto Nemuno kranto Žemosios Panemunės kaimo vakarinėje dalyje.

Piliakalnį iš šiaurės pusės supa Nemuno slėnis, kuriuo nutiestas senasis Tilžės traktas, einantis nuo Kauno iki Sudargo. Iš vakarų ir pietų pusės plyti gili dauba. Iš rytų nuo lygumos pusės piliakalnis atskirtas 5 m. aukščio ir 20 m. ilgio pylimu, užstojančiu visą kyšulio plotą. Piliakalnio aikštelė yra 60 m. ilgio ir 20 m. pločio užimanti iki 1000 kv. M. plotą. Piliakalnio aikštelėje vietomis pastebėtas juodos spalvos kultūrinis sluoksnis.

Šiaurinis iš Nemuno pusės šlaitas labai status, seniūnijos rūpesčiu nuvalytas nuo krūmų ir medžių. Ant Žemosios Panemunės piliakalnio liepos mėnesio šeštosiomis dienomis vyksta Kriūkų mokyklos Kudirkaičių surengtos tautos šventės. Prisimenama šio krašto senovė, mokiniai surengia koncertus, deklamuoja patriotinius eilėraščius.

Kitas piliakalnis yra prie pat Kriūkų miestelio kairiajame Jotulės krante, Joginiškių kaime. Į vakarus nuo piliakalnio esančios aukštumos yra dirbamas laukas, o iš visų kitų pusių jį supa Jotulės upelio slėnis. Piliakalnio aikštelė užima nedidelį 500 kv. m. plotą. Piliakalnio šlaitai yra statūs, apaugę medžiais.

Trečiasis Kriūkų seniūnijoje esantis piliakalnis yra taip pat prie Nemuno Žuklijų kaime apie 3 km. atstumu į vakarus nuo Kriūkų. Aikštelės šlaitai ariant labai apgadinti. Iš rytų ir vakarų pusių piliakalnį supa gilios daubos su stačiais 60 laipsnių kampu šlaitas. Ant šio piliakalnio Tautos šventes liepos 6 dieną organizuoja Kriūkų seniūnijos bendruomenė.

Ketvirtasis piliakalnis yra prie Nykos upės, kairiajame jos šlaite Dulinčiškių kaime. Iš pietų pusės nuo piliakalnio yra gyvenvietės pėdsakų. Rasta lipdytų keramikos šukelių.

Penktasis Kriūkų seniūnijos Misiūnų piliakalnis yra kairiajame Nykutės upelio krante. Jį sudaro ilga siaura kalva, einanti iš šiaurės į pietus. Jo šlaitai palyginti statūs, iki 30 m. aukščio. Aikštelės dydis 20×10 metrų. Apie šį piliakalnį 1923 m. yra rašęs lietuvių tautos patriarchas daktaras Jonas Basanavičius.

Misiūnuose pas Lietuvos valstybės pirmininką Stasį Šilingą pirmosios Nepriklausomybės metais viešėdavo daug garbių svečių, tarp jų rašytojai Vincas Krėvė, Ignas Šeinius, Balys Sruoga ir kiti. Jie nueidavo pasigėrėti Misiūnų piliakalniu. Vincas Krėvė ant piliakalnio nusivesdavo 9 Šilingų šeimos dukras ir primindavo joms apie garbingą mūsų tautos praeitį, pasakodavo senovės padavimus.

Šeštasis šios seniūnijos piliakalnis yra tolėliau nuo Nemuno. Morkų kaime, dešiniajame Nykos krante, apie 5 km. į pietus nuo Ilguvos. Jis iš pietų ir rytų pusės juosiamas upės ir tik apie pora metrų aukštesnis už gretimus laukus. Piliakalnis nuo seno ariamas, be kultūrinio sluoksnio. Apie jį yra rašęs 1959 m. Petras Tarasenka.

Dar vienas piliakalnis yra kairiajame Nykos krante, Panykių kaime, prie dviejų seniūnijų ribos. Dabartiniu metu jis priskirtas Plokščių seniūnijai. Piliakalnio kalvelė statybų sunaikinta, apie jį 1928 m. yra rašęs Tarasenka.

Galima manyti, kad Ilguvos bažnyčia, šventorius ir kapinės yra ant čia buvusio piliakalnio. Kasant duobę elektros stulpui prie varpinės, žemėje buvo iškasta mūro liekanų, o netoli bažnyčios paradinių durų, laidojant Vincą Puskunigį, irgi buvo iškasta mūro liekanų, bet gaila, kad visa tai nebuvo parodyta archeologams. Šis šventorius iš šiaurės yra juosiamas Nemuno šlaito, iš vakarų – Nykos slėnio, o iš pietų – gilios upelio daubos.

Apie Sūduvos panemunių piliakalnius yra išleista Petro Tarasenkos knyga „Užnemunės piliakalniai“ ir trijų dalių mokslininkų parengtas veikalas „Lietuvos piliakalnių atlasas“. Nors šiose knygose yra neišvengta netikslumų, bet jos padeda jaunimą auklėti patriotine dvasia.

Manau, kad būtina išleisti keturias knygas, skirtas Lietuvos regionams: Žemaitijos piliakalniai, Aikštaitijos piliakalniai, Dzūkijos piliakalniai ir būtina pakartoti Sūduvos kraštui skirtą piliakalnių knygą. Galėtų ir atskiri Lietuvos rajonai išsileisti savo piliakalnių aprašus.

Be abejo, 2016-ųjų arba 2018-ųjų paskelbimas piliakalnių metais turėtų didelės įtakos šių mūsų istorijos paminklų didesniam propagavimui, geresniam tvarkymui ir literatūros leidimui.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas, šio straipsnio autorius.

2014.10.31; 05:12 


Prisijunkite prie diskusijos