Lietuvą sukrėtė Vilniaus Apygardos teismo teisėjo elgesys. Girtas teisėjas Z.Birštonas griuvinėjo eidamas, o po to pradėjo keikti žurnalistus, naudodamas ir necenzūrinius žodžius.
Beje, šis teisėjas buvo vienas iš Eglę Kusaitę slaptame teisme teisiančios kolegijos narių. Z.Birštonas jau pašalintas iš teisėjų, tačiau toks jo elgesys – tai dar vienas smūgis ir šiaip jau nedidelį autoritetą turinčiai teismų sistemai. Jau reikalaujama ir Vilniaus Apygardos teismo vadovo A.Šumsko atsistatydinimo.
O puolimas prieš ryžtingą prokuratūros sistemos valymą pradėjusį generalinį prokurorą Darių Valį dar kartą įrodo, jog korupcinė teisinė sistema nėra linkusi lengvai pasiduotyi.
D.Valys šių metų pradžioje ndvejodamas atleido girtavimu ir skandalingu elgesiu viešoje vietoje pasižymėjusį prokurorą A.Kliunką, o kiek vėliau – A.Kliunkos artimą bendražygį, buvusį KGB pareigūną A.Stepučinską. Vėliau generalinis prokuroras atleido dar abejotina veikla pasižymėjusių prokurorų. Tokie D.Valio veiksmai nepatiko korumpuotų klanų vadeivoms, ir prieš generalinį prokurorą prasidėjo nuožmus puolimas. Jis aršiai kritikuojamas kai kurių laikraščių puslapiuose, televizijos laidose, jį puola ir keli politikai.
Tokia padėtis neatsitiktinė. Juk pastarieji du nepriklausomos valstybės egzistavimo dešimtmečiai – tai brutalių politinių nužudymų ir mūsų šalyje įsigalėjusios korupcinės kriminalinės santvarkos architektams neįtikusių žmonių persekiojimo laikotarpis. Žurnalistai V.Lingys ir K.Žičkus, politikas ir diplomatas S.Lozoraitis, saugumo pareigūnas J.Abromaviciaus, teisėsaugos darbuotojai, prokurorai G.Sereika, V.Kazlauskaitė, policijos pareigūnas S.Piskunovas, buvęs ,,Mažeikių naftos” vadovas G.Kiesus, politikas J.Paliakas, saugumo pulkininkas V.Pociūnas, kovotojas su pedofilija D.Kedys – tai tik dalis nužudytų žmonių. Daugelis šių nusikaltimų iki galo neišaiškinti. Kai kuriais atvejais nuteisti tik vykdytojai, o užsakovai taip ir neįvardinti. Dėl V.Lingio nužudymo nuteistas tik vienas iš užsakovų – B.Dekanidzė. Kiti užsakovai (įtakingi “Vilniaus brigados” vadeivos D.K, J.G. bei kiti tarptautinės mafijos magnatai R.Fančinis, R.Brandvainas ir B. Naifeldas) nenuteisti. O režimui neįtikusių asmenų – disidento J.Petrusevičiaus, jaunos klaipėdietės E.Kusaitės, poltinių pabėgėlių iš Čečėnijos Gatajevų, Dudajevų, V.Jelchojevo, visuomenės veikėjos, judėjimo ,,Vytis” narės V.Anankienės persekiojimai – tai chrestomatiniai grubių žmogaus teisių pažeidimų pavyzdžiai.
Iškelkime esminį klausimą – kodėl Lietuvos žmonės skurdinami, žeminami, kodėl klesti žmogaus teisių pažeidimai, ir tokių reiškinių įtakoje didėja girtavimas, savižudybių skaičius, vyksta didžiulė emigracija – faktiškai masinė deportacija į Vakarus?
Lietuvoje įsigalėjusi kleptokratija – apsivogusių politikų grupuočių ir mafijos klanų primesta santvarka. Pralobę politikai ir su jais susiję apžvalgininkai iš lėto postringauja apie mūsų šalyje egzistuojančias problemas ir jų sprendimo būdus, tuo tarpu didelė dalis tautos visiškai skursta arba vos suduria galą su galu. Iš tiesų dažnai per televizijas matomi veidai – politikai ir įtakingi teisinkai turi nemažą įtaką, bet pagrindiniai galios svertai yra kitų asmenų rankose: daugelio svarbių sprendimų priėmimą lemia retai viešojoje erdvėje matomi asmenys: įtakingi oligarchai – visi tie stoniai, bosai, janukoniai, pašukevičiai bei ,,pilkieji kardinolai” – tokie kaip R.Ruškulis, R.Rutkauskas, V.Miltienis. Darbo partijos lyderis V.Uspaskichas susijęs su partijos ,,šešėliniu iždininku” R.Ruškuliu. O tiek politikos olimpe, tiek verslo pasaulyje didelę įtaką turintys R.Rutkauskas ir V.Miltienis dalyvauja įvairiuose slaptuose pasitarimuose ir atlieka tarpininkų vaidmenį.
Teisingai sakoma – ,,žūvis pūva nuo galvos”. Kai politikos olimpe vyksta kriminalizacija, tai kriminalizijos procesai plinta ir po visą kraštą. Klesti organizuoti nusikaltimai – korupcija, kontrabanda ir prekyba narkotikais. Didmiesčiuose narkotikais prekiaujama net prie mokyklų. Net ir kaimuose siauteja vietinės gaujos, jos verčiasi vagystėmis, plėšimais – vagia elektros kabelius, taip padarydami didžiulius nuotolius elektrą tiekiančioms įmonėms, vagia gyvulius, apiplėšia kaimo parduotuves, net ūkininkų sandėlius, išnešdami iš ten sukauptus grūdus. O tokių nusikaltimų tyrimas ne visur sklandus. Kai kuriuose rajonuose policija dirba efektyviai, o kai kuriuose Žemaitijos ir Rytų Lietuvos rajonuose, kur vietos teisėsauga labiau korumpuota, tokie nusikaltimai tiriami silpnai.
Tam, kad mūsų krašte būtų pasiektos esminės permainos, būtinos ryžtingos pertvarkos net keliose srityse – teisinėje sistemoje, ekonomikos srityje, kultūros ir švietimo sferoje. Teisinėje srityje tiesiog būtina teismų reformų – Prisiekusiujų teismo įteisinimas. Lietuvoje įsigalėjusi kleptokratija jau atvedė mūsų šalį į aklavietę. Atsidūrėme kelių skurdžiausių Europos valstybių tarpe – greta Rusijos, Ukrainos, Bulgarijos. Kruvinas kleptokratijos ratas bus sustabdytas tik tada, jei nuo valdžios bus nušalintas kriminalizuotas elitas ir ištirti šio elito veikėjų įvykdyti nusikaltimai, o nusikalstamų būdu įgytas turtas – konfikskuotas. Turtuolių getuose (tokiuose kaip Laurų kvartalas) įsikūrę elito nariai priešinasi pažangioms permainoms, ir puola visus, kas tik jiems trukdo – tiek pažangius politikus, tiek ryžtingus valstybės pareigūnus – tokius kaip Viešujų pirkimų tarnybos vadovas Ž.Plytnikas ir generalinis prokuroras D.Valys. Bet vargu ar jiems pavyks sustabdyti bręstančias reformas. Jau artėja kleptokratijos krachas, teisingai sakoma – ,,nesustabdysi upės bėgimo”.
2011.04.07
