Kaip rašo laikraštis „Kommersant“, RF Konstitucinis teismas (KT) nutarė, kad valstybės slaptieji archyvai, įslaptinti prieš 30 metų ir seniau, gali būti atverti. Taip sakoma nuosprendyje dėl istoriko „Memorial“ centro pirmininko pavaduotojo Nikitos Petrovo skundo.
Nuosprendis buvo priimtas dar 2012 metų lapkričio 22 dieną (dokumento Nr. 2226-0/2012).
N.Petrovas kreipėsi į Rusijos Konstitucinį Teismą pernai pavasarį po to, kai Federacinė saugumo tarnyba (FSB) atsisakė leisti jam skaityti tris SSSR Valstybės saugumo ministerijos įsakus. Istorikas norėjo susipažinti su dokumentais, atlikdamas mokslinius tyrimus apie NKVD-MGB įgaliotinio aparato veiklą Vokietijoje 1945–1953 metais.
Istorikas užginčijo FSB atsisakymą Maskvos miesto teisme ir Aukščiausiajame Teisme, remdamasis Valstybinės paslapties įstatymo 13 straipsniu, pagal kurį įslaptinimo terminas negali viršyti 30 metų ir jį gali pratęsti tik išimtinais atvejais ir tik Tarpžinybinė valstybinės paslapties apsaugos komisija. Kai N.Petrovas paprašė priėjimo prie dokumentų, komisijos leidimo pratęsti dokumentų įslaptinimo terminui FSB neturėjo.
Bendrosios jurisdikcijos teismai ir Aukščiausiasis Teismas stojo į FSB pusę, paskelbę nutartį, kad kraštutinis terminas netaikytinas archyvinėms medžiagoms, įslaptintoms iki 1993 metų rugsėjo 21 (iki tos datos, kai įsigaliojo Valstybinės paslapties įstatymas). Tai reiškė, kad išslaptinimo norma praktikoje bus pradėta taikyti tik 2023 metais.
N.Petrovas kreipėsi į KT, paprašęs pripažinti tokį Valstybės paslapties įstatymo aiškinimą nekonstituciniu. Teismas atsisakė N.priimti Petrovo skundą svarstyti, tačiau apibrėžė, kad 30 metų įslaptinimo terminas turi būti taikomas žinioms, priskiriamoms valstybės paslapčiai „ir iki, ir po“ 1993 metų Valstybės įstatymo įsigaliojimo. Tuo pačiu KT atsisakė įvertinti Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo praktikoje konstitucingumą, pažymėjęs, kad toks tikrinimas nepriklauso jo kompetencijai.
Remiantis KT pozicija Informacijos laisvės fondo specialistai, atstovavę N.Petrovo interesams, ketina siekti, kad būtų peržiūrėta bendrosios jurisdikcijos teismų nutartis. Taip pat N.Petrovas jau pasiuntė skundą dėl Valstybės paslapties aiškinimo Europos žmogaus teisių teismui.
Šaltinis: “Kommersant”
2013.02.12
