Esu kaltas, esu labai kaltas


Print

Įvyko tai, ko ir tikėjomės: po rinkimų į Seimą valdžią perėmė tie, kurie rinkiminės kampanijos metu žadėjo nestatyti atominės elektrinės, iki pusantro tūkstančio padidinti minimalų atlyginimą, nereikalauti iš Rusijos okupacinės žalos atlyginimo ir taip pagerinti santylius su Maskva, pašalinti kliūtis, dėl kurių praradome Lenkiją kaip “strateginę” partnerę… Pažadai, kaip visada prieš rinkimus, byrėjo tarsi iš gausybės rago: juokingi ir pavojingi, realūs ir fantastiški…

Čia noriu pakalbėti apie pažadus pašalinti kliūtis, užrūstinusias Lenkijos prezidentus, premjerą ir užsienio reikalų ministrą; apie šalintiną buvusių valdžių “nejautrumą” lenkų tautinei mažumai.

Įvyko tai, ko ir tikėjomės: naujasis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nuvyko į Varšuvą ir iškart viską patvarkė.. Šypsenos, draugiški rankų paspaudimai – Lenkija mums vėl miela kaip Valdo Adamkaus laikais.

Kam smagu, kas šypsosi, o kam neramu ir liūdna.

Užsienio reikalų ministro L.Linkevičiaus vizitą Varšuvoje bene kritiškiausiai įvertino buvęs Seimo narys, Tautininkų partijos pirmininkas Gintaras Songaila. “Už tai, kad ministras Lietuvos vardu “atsiprašė”, už tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas esą “nesugebėjo” priimti įstatymo dėl lenkiškos rašybos, kai į Lietuvą buvo atvykęs velionis Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis.

Ponas L.Linkevičius neteko bet kokio pasitikėjimo ir moraline prasme nebegali būti laikomas Lietuvos ministru. Šis ponas savo pasisakymais įrodė, kad jam tauta, kaip valstybės suverenas, pati Lietuvos valstybė, jos Konstitucija, Seimas, kaip aukščiausia valstybinė institucija ir valstybinė kalba, kaip viena iš aukščiausių tautos vertybių, yra tušti žodžiai. Negana to, ponas L.Linkevičius pamynė pamatinius žmogaus orumo, pilietinės ir tautinės savigarbos principus, išniekino valstybės garbę”.

Kaltinimai tiesiog baisūs. Jeigu ministras namo grįžo lėktuvu – jau aerouoste jis turėjo būti sulaikytas, jeigu automobiliu – vos įvažiavęs į Lietuvą. Bet to neatsitiko. Nei premjeras, nei Prezidentė, nei Seimo pirmininkas jo nepasmerkė. Žarstyti pažadus, dėl kurių ne vienerius metus laužytos ietis, su vadais nepasitarus – argi tai įmanoma? Argi ponas L.Linkevičius vien savo iniciatyva lenkams buvo toks dosnus, kaip kažkada ir prezidentai Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus, kai kurie premjerai?

G.Songaila visą kaltę verčia iešmininkui. O gal čia visų minėtų L.Linkevičiaus viršininkų gudrus ėjimas? Ne Premjeras, ne Prezidentė, ne Seimo pirmininkas lenkams pažadėjo asmenvardžių rašybą lenkų kalba, ne jie “pasidavė kaimyninių valstybių politikų šantažui ir dar sugebėjo atsiprašyti Lietuvos šantažuotojų”, ne jie nusmukdė “mūsų valstybės prestižą tiek jos piliečių, tiek ir užsienio valstybių akyse”, ne jie atsiprašė “savo pono V.Sikorskio”,  – visa tai padarė tūlas L.Linkevičius, buvęs paklusnus komjaunimo veikėjas, ko iš jo norėti! Negerai pasielgė ponas L.Linkevičius, negerai. Privalome laikytis Lietuvos Konstitucijos, lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos įstatymo. Negalime nevykdyti teismų sprendimų Šalčininkų rajone, negalime kenkti jauniesiems Lietuvos piliečiams lenkams ir žaloti juos nuolaidomis egzaminų metu, tarsi jie būtų kokie debilai. Laikykime tai nesusipratimu, itin uolaus ministro įgaliojimų viršijimu.

Gal taip reikia suprasti šį “ėjimą žirgu”, jeigu G.Songaila, buvęs Seimo narys, patyręs politikas, kaltina tik L.Linkevičių, kuris “parodė, kad nieko nežino ir nieko neišmano”? Tokia bėda būtų  pusė bėdos, bet, man atrodo, šį kartą susidūrėme su bėda kaip reikiant.

O gal pono L.Linkevičiaus viršininkai teisinsis taip. Labai negerai atsitiko. Dar vienas politikas tiems lenkams aukso kalnus prižadėjo. Ką dabar daryti? Kiek kartų mes galime juos mulkinti? Todėl šį kartą bent iš dalies teks atsižvelgti į tuos nelemtus ministro pažadus, niekur nedingsi.

Nemanau, kad L.Linkevičius nieko nežino ir nieko nesupranta, kaip teigia G.Songaila, viską jis žino ir klusniai įvykdė kolektyvę politinę užduotį Žingsnis žengtas, ir jie nesitrauks. Nebent kiltų didžiulis pasipriešinimas, kurį žada G.Songaila: “Jeigu p. L.Linkevičius neatsistatydins, jau kitą savaitę tautininkai kartu su kitais Lietuvos patriotais pradės taikaus pasipriešinimo akcijas prieš valstybės naikinimą”.

Parengtas ir keliauja po Lietuvą  “Reikalavimas ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą”, raginant jį pasirašyti ir siųsti Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui. Štai tas tekstas:

1) neiškraipyti autentiškų etninių lietuvių žemių vietovardžių ir juos toliau rašyti tik valstybine kalba, neįteisinti polonizuotų ar suslavintų vietovardžių viešosios rašybos;

2) nepažeisti Lietuvos teritorijos vientisumo ir neįteisinti regioninių kalbų oficialaus statuso, paminant kitų piliečių teises; užkirsti kelią teritorinės autonomijos kūrimui ir gatvių pavadinimus rašyti tik valstybine kalba; užtikrinti teismų sprendimų vykdymą dėl neteisėtų nelietuviškų užrašų nukabinimo;

3) nekeisti lietuvių kalbos abėcėlės ir Lietuvos Respublikos piliečių vardus, pavardes dokumentuose – tradicinį Lietuvos kultūros paveldą – ir toliau rašyti valstybine kalba, o pageidaujantiems rašyti ir užsienietiškas formas – nurodyti jas antrame paso puslapyje;

4) nesilpninti lietuvių kalbos mokymo bendrojo ugdymo mokyklose, neatsisakyti lietuvių kalbos valstybinio egzamino suvienodinimo, jo neatidėlioti, nes nevienodas lietuvių kalbos vertinimas diskriminuoja ir segreguoja (LR Konstitucijos 29 str.) Lietuvos Respublikos  piliečius;

5) nepaversti lietuvių kalbos, t.y. valstybinės kalbos, statuso derybų objektu dvišaliuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose; siekti, kad Lenkija pripažintų prieškarinę rytų Lietuvos okupaciją neteisėta ir atsiprašytų dėl prievartinės polonizacijos; siekiant pasitikėjimo dvišaliuose santykiuose, būtina teisingai įvertinti prieškarinį konfliktą, agresiją, ultimatumą;

6) nutraukti vadinamosios Lenko kortos dalinimą Lietuvos Respublikos piliečiams, susiejant juos su lojalumu Lenkijai; siekiant gerų tarpvalstybinių santykių su Lenkijaiškelti sąlygą, kad būtų nutrauktas jos politikų vykdomas Lietuvos šmeižimas ir dezinformacija, taip pat galiojančios Lenkijos ir Lietuvos sutarties laužymas, kai Lenkijos valdžia skatina lenkų tautinę bendriją Lietuvoje pažeisti LR Konstituciją ir įstatymus.

Ar daug kas parems šiuos maksimalius teisėtus reikalavimus? Kiek šimtų tūkstančių parašų bus surinkta? Tik tokie skaičiai galėtų sudrumsti pono L.Linkevičiaus ir jo viršininkų ramybę. Bet tokie skaičiai nerealūs. Šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių abejingi neteisėtiems užrašams, neįvykdytiems teismų sprendimams, buvusioms okupacijoms ir galimoms autonomijoms, galimiems lietuvių kalbos abėcėlės pakeitimams…

Ką dar pajėgiame – tai atsiprašinėti. Atsiprašėme žydų, atsiprašėme lenkų, rytoj atsiprašysime rusų. Nusikaltėlių tauta. Netelpa galvoj tas prakeiktas mūsų nuolankumas. Atleiskite, kad mes du dešimtmečius jus visaip skriaudėme, vadinome okupantais, Lietuvoje draudėme lenkiškai kalbėti ir rašyti, kurti autonomiją – daugiau to nebus, labai atsiprašome.

Kai kurie politologai mano, kad, įvykdę Lenkijos ir lenkų tautinės mažumos reikalavimus, pakenksime Valdemaro Tomaševskio partijai – ji taps nereikalinga, praras populiarumą. Yra racijos, bet tik teoriškai. Mano Tėvas sakydavo: jeigu nori šunį mušt, ir ant ežero lazdą rasi.

Kiti sako, kad stiprėjantis tautinis judėjimas, eitynės “Lietuva – lietuviams” tik dar labiau sutelkė Lietuvos lenkus. Jeigu ne tos eitynės, ne reikalavimai ginti lietuvių kalbą, lietuvius rytų Lietuvoje, šiandien tomaševskininkų Seime, Vyriausybėje, Vilniaus savivaldybėje būtų mažiau.

Neliks Lietuvoje lietuvių – atkris visos problemos. Esu kaltas, esu labai kaltas.

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius žurnalistas Vytautas Visockas.

2013.02.11


Prisijunkite prie diskusijos