Vieno asmens laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito asmens laisvė. Ties šia riba iškyla pareigos prievolė.
Tai nuo senų laikų žinoma aksioma, todėl netoleruotinai ydingas laisvės sąvokos suabsoliutinimas demonstruoja atvirą panieką visuotinėms vertybėms, visuomenei ir akivaizdžiai provokuoja.
Provokacija – tai įžūlus kurstymas natūraliai atsakomajai reakcijai. Provokacija – anarchijos apraiška, tačiau saviraiškos laisvė nėra laisvė provokuoti, nes laisvė ir anarchija nėra tapačios sąvokos.
Laisvės sutapatinimas su anarchija – milžiniška klaida, sąlygojanti nenuspėjamas pasekmes ir pavojingus precedentus.
Tolerancija yra abipuse, o ne vienpuse pareiga pagrįsti santykiai, nes pakantumas nesuteikia teisės ir neleidžia „lipti ant galvų“ kitiems.
Jokia valdžios institucija neturi konstitucinių įgaliojimų ir teisės leisti kažkam elgtis priešingai. Deja, paskutiniųjų dienų sprendimai atskleidžia itin gilią vertybių ir kompetencijos Krizę.
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: advokatas Arūnas Marcinkevičius, šio komentaro autorius.
2013.07.25
