Laisvė ir aktyvizmas


Print

Žmogaus Teisių Aktyvistas . Taip dabar pasirašinėjami straipsniai.  Tarsi kokios pareigos ar išsilavinimas. Ar kaip religinės bendruomenės pareigūno titulas. Tolerancija – šių dienų Dievas.

Visi, kurie burnoja prieš toleranciją, yra už diskriminaciją. O diskriminacija yra blogis. Todėl netgi diskusija apie tolerancijos problematiką yra negalima, nes tai diskriminacijos pateisinimas ir įteisinimas. Kaip viduramžiais, kai abejojimai dėl Dievo buvo persekiojami inkvizicijos ir pašalinti iš viešojo diskurso.

Visi Aktyvistų oponentai  iš anksto pastatomi į padėtį, kurioje bet kokiu atveju yra neteisūs. Nes atstovauja ne šiaip kitą nuomonę, o blogį iš principo. Velnią. Taip labai paprastai tampama visada teisiu nugalėtoju.

Tolerancijos Aktyvistai už toleranciją tik tol, kol nereikia toleruoti kitokių nei jų nuomonių. Kitokios nuomonės – žemas lygis prieš pasipūtusių ir savim besimėgaujančių Aktyvistų intelektualines aukštumas. Visa didi tolerancija baigiasi, kai prabyla kiti. Meilės vien sau reikalaujantys Naujojo Tikėjimo misionieriai nemyli kitokių. Neapykantos kalba, irzlus kaprizingo lepūnėlio tonas, piktas bet kokių laisvių reikalavimas – atpažinimo ženklai.

Visi yra lygūs. Ir todėl bet kokios teisės, nuomonės ir laisvės lygios. Ir visas reikia vienodai ir lygiai gerbti ir mylėti. Tokia miela socialinė fantastika. Bet realybėje jokiais triukais nepavyks išsisukti nuo vertybinio  požiūrio į kultūros ir visuomeninius faktus. Niekada nebuvo ir nebus taip, kad viskas yra lygiai reikšminga ir vertinga. Kultūra yra nuolat kuriama vertybių sistema. Visuomenė be vertybių skalės paprasčiausiai negalima. Tokia egzistuoja tik Aktyvistų smegenų mikroschemose.

Tolerancija – pakantumas kitokiai nuomonei ir gyvenimo būdui. Bet tolerancija nėra prievolė būtinai teigiamai vertinti kitokį negu esi ir atsisakyti savo požiūrio ir savo žodžio laisvės. Nebūtina mylėti ir liaupsinti tai, kam nepritari. Būtent šito Aktyvistai labiausiai negali pakęsti. Bet kokią kritiką jie priima kaip socialinį persekiojimą ir asmeninį įžeidimą.

Kovoje dėl nuomonių laisvės mes paversime savo nuomonę neklystančia, o priešingas nuomones – nusikalstamomis. Visi kitaip manantys bus neteisūs ir visada prieš mus dėl visko kalti. Istorinę, prigimtinę ir amžiną jūsų netolerancijos nuodėmę galite išpirkti tik visuotiniu mūsų netolerancijos jums patiems toleravimu. Nepabaigiamu nuolaidžiavimu visoms mūsų užgaidoms. Pataikaukite visiems mūsų norams, pritarkite visiems pasiūlymams, visada ir visur viešai smerkite galvojančius kitaip nei mes. Ir tada gal būt mes pagalvosime, ar verta  palikti jus ramybėje. Mes išplėsime iki begalybės mažumų teises daugumos teisių sąskaita. Paversim savo nuomones ir gyvenseną nekritikuotina privilegija.

Diskusijų apie daugumos ir mažumos teisių derinimą ir mažumos pareigas niekada nebebus iš principo, nes tai būtų mūsų diskriminavimas. Mes sukursime situaciją, kai net pradėti mąstyti, jog mes esame ne visada teisūs, negalėsite. Ir savo nuomonės viešai pareikšti nebeišdrįsite. O po to nebeįstengsite ir sau pačiam pagalvoti kitaip nei mes.

Tokiame pasaulyje Žmogaus Teisių Aktyvistai norėtų gyventi.

Tokiame pasaulyje mes jau gyvenome.

Asmenybės lygmeniu tokia nuskriausto, kerštingo vaiko poza yra moralinis ir socialinis egoizmas.

Visuomenės lygiu tai totalitarizmas.

2014.08.08; 06:08


Prisijunkite prie diskusijos