Įžeidimas laisvės kovotojams


Print

Ne taip seniai dalyvavau konkursinių maketų, skirtų Lukiškių aikštės paminklui, pristatyme.  Man nepažįstami menininkai ar menotyrininkai  ir kultūros biurokratai, vadovavę renginiui Kultūros ministerijoje, tada neatskleidė  paslapties: tai kuris gi iš keliolikos darbų bus pripažintas geriausiu, kuris įamžins Lietuvos laisvės kovotojų atminimą, kels pasididžiavimą savo tauta?

Ne vienas tada kalbėjo, kad vengiama viešumo, diskusijų, paskubom stengiamasi prastumti  plačiajai visuomenei nepriimtinus "šedevrus".

Dabar jau žinome tą geriausią iš geriausių. Pasirodo,  tai tas "kūrinys", į kurį aš neatkreipiau jokio dėmesio, jo net nefotografavau. Plieninis ilgas žvilgantis sulankstytas strypas, gal juokais atgabentas į Kultūros ministeriją, dėl įvairumo, dėl intrigos – ir tiek. 

Dabar nesmagiai jaučiuosi dėl savo neišprusimo, nes negaliu jo parodyti dar gyviems laisvės kovotojams, šios replikos skaitytojams. Žiūrėkite ir didžiuokitės: štai kokia aukšta ir tvirta "Tautos dvasia" –  lyg plienas, įbestas Lukiškių aikštėje. Štai "paminklas", įprasminantis du dešimtmečius trukusias geriausių mūsų skulptorių ir architektų pastangas!

Kokių tik pasiūlymų esame skaitę, eskizų, maketų matę! Pasirodo, visa tai buvo vieni niekai, palyginus su metale įkūnyta tautos dvasia, kurios viršūnė  bus matoma iš bet kurios Vilniaus vietos. O neišmanėliai tada Kultūros ministerijoje kalbėjo, kad paminklo aukštis ir meniškumas nėra tiesiogiai susiję.

Nespėjome atsigėrėti "šedevru", nusvirusiu Neries link beveik priešais Gedimino pilį, o štai jį jau stelbia aukštyn kylanti plieninė tautos, laisvės dvasia!

Keista, kad dar gyvi laisvės kovotojai ir jiems prijaučiantieji tyli tarsi žado netekę. Užuot išėję į gatves su šūkiais ir plakatais, "šlovinančiais" konkurso organizatorius, skulptorius, Vilniaus ir visos Lietuvos aukščiausią valdžią už atliktus darbus, sugaištą laiką, "prasmingai" išleistus pinigus – jie neparodo jokio dėkingumo.

O juk galėtų Juliaus  ir Gintaro  vyrai bei moterys, "dėkodami " už "puikią" dovaną,  pražygiuoti Gedimino prospektu! Paskui  juos turėtų eiti politiniai kaliniai ir tremtiniai, grindinį drebinti savanoriai, šauliai, Birželio sukilimo dalyviai, partizanai… Atskirą koloną galėtų sudaryti buvę stribai, buvę ir niekur neišėję KGB darbuotojai… Paminklas reikšmingas visiems, visai Lietuvai.

Ir proga būtų gera. Po liepos 27-osios juk netradicinės orientacijos vaikinai ir merginos Gedimino prospektą atvers ne tik gėjams, bet  ir visiems tradicionalistams. Žygiuokit ir džiaukitės ką tik pagimdytu "šedevru" ir reikškit didžiausią pagarbą jo gimdytojams!

Žurnalisto Virginijus Savukynas siunčia labai aiškų signalą – eikim dabar jau į visiems atvirą prospektą arba į Lukiškių, Kudirkos, Seimo aikštes ir "dėkokim" partijoms ir vyriausybėms, "menininkams" menotyrininkams, "keliantiems" tautos dvasią ("Iškankinta, lyg žiedas, vėl kyla dvasia…" – prisiminiau Antaną Venclovą)!

Kas mums pasidarė? Tylim kaip kokie veršiai. Ačių Dievui, lrt televizija netyli:

Juokingiausias ir apgailėtinas vertinimo komisijos argumentas yra šis: pasirinktas projektas kaip kompromisas, kad visiems įtiktų. Tai tiesiog įžeidimas laisvės kovotojams. Juk jie kaip tik nepasirinko kompromiso. 1863 metų sukilėliai nepasirinko saugaus gyvenimo. Jie kovojo. Kaip kovojo ir pokario partizanai. Jie kovojo, kad dabar būtų Lietuvos valstybė, kad tie patys ekspertai ir architektai galėtų panašius konkursus organizuoti, – sako V.Savukynas.

Paminklas, kokį norėtų matyti V.Savukynas, ne visiems patiktų, todėl aš ir sakau: tose eitynėse atskirą koloną galėtų sudaryti tie buvę, prie kurių ir stengėsi prisiderinti vertinimo komisija, kurie jai ir turėtų būti labiausiai dėkingi.

Paminklo, kokį įsivaizduoja V.Savukynas, Lukiškių aikštėje jau nepastatysime, jeigu, žinoma, neišeisime į Gedimino prospektą, kaip šaunuoliai gėjai kad eina, jeigu iš jų nepasimokysime "dėkingumo" ir atkaklumo. Dabar ne tie laikai, kad statytume paminklus Lietuvos laisvės kovotojams pagal laisvės kovotojų supratimą. Užteks jiems ir surūdijusių vamzdžių paupiuose, nerūdijančių gelžgalių patiltėse arba dangų remiančių metalinių strypų aikštėse.  

Istorijos baimė, menkas išmanymas, fantazijos ir talento stoka, blogai surašyti konkurso reikalavimai, abejotina komisija? Kur slypi priežastis, kad paminklas Lietuvos laisvės kovotojams Lukiškių aikštėje bus, švelniai tariant, nelabai tinkamas?klausia V.Savukynas.

Kam klausti, jeigu žinai atsakymą?

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius žurnalistas Vytautas Visockas.

2013.07.25


Prisijunkite prie diskusijos