Kvailiojimas ar nauja afera?


Žiniasklaidoje radosi Vilniaus mero Artūro Zuoko pažadas po kelerių metų troleibusus pakeisti tramvajais.

Prisimenu, anuomet man dirbant Vilniaus vykdomojo komiteto komunalinio ūkio finansų sektoriaus vedėju, teko finansuoti Vilniaus troleibusų transporto statinių bei parko statybas.

Gerai prisimenu, kad tuomet teko ilgai ir rimtai svarstyti, kas geriau – troleibusai, ar tramvajai. Buvo nagrinėjama Rygos, Maskvos, Kijevo, Charkovo ir dar kelių miestų patirtis. Išvada buvo vienareikšmė – tramvajų keleivinis transportas Vilniui netinka. Pirmasis argumentas – Vilnius kalvotas, tramvajus žiemą per apledėjusius bėgius įkalnės neįveiks, o bėgių skubus valymas būtų darbui imlus, brangus.

Kita prieštaraujanti tramvajui aplinkybė – Senojo Vilniaus gatvės siauros, bėgiai gatvės viduryje būtų kliuvinys automobilių eismui, nes tramvajui stotelėje sustojus, tą eismą stabdytų įlipantys ir išlipantys keleiviai. Ir trečioji priežastis – sudėtinga bėgių priežiūra (bėgių griovelių valymas nuo šiukšlių, purvo, ledo, sniego). Bėgius nutiesus abiem gatvės kraštais, bėgių priežiūros darbo sąnaudos padvigubėtų. Tramvajai turi ir daugiau trūkumų.

Tramvajai nemanevringi, gatvėje susidarius kamščiui, dėl nepaslankumo apsunkina gatvės pralaidumą, o įsibėgėję kreivose gatvėse, nušoka nuo bėgių. Įsibėgėti neleidžia ir dažnos stotelės.

Negalima tikėtis, kad vairuotojai savo automobilius paliks garažuose ir bėgs į tramvajų, nes tramvajai nevažinės po kelis tūkstančius miesto kilometrų visais įmanomais maršrutais. Neabejotina, kad tramvajus automobilistams kelionės ne tik nepalengvintų, bet esmingai ją apsunkintų.

Nusišnekėjimui prilygsta tramvajaus be bėgių panaudojimas. Juk tai – tas pats troleibusas, kurį p. Zuokas per kelis metus iš Vilniaus gatvių ruošiasi pašalinti. Šimtų milijonų litų vertės žmonių turtą, neblogai jiems tarnaujantį, – į sąvartyną?! Absurdas!

Mane, buvusį komunalininką, žmonės klausinėja, kas tai, oranžinių dviračių išdalinimo vagims prilygstantis kvailiojimas, ar „abonentinė“, tik jau milijardus kainuosianti afera. Atsakyčiau – pastaroji, ir dar pridurčiau – demokratijos grimasa, leidžianti neatsakingi ir nebaudžiamai švaistyti mokesčių mokėtojų lėšas.

2012.09.09

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *