L. Mažylis apie automobilių spūstis: Vakaruose jos tokios pat, kaip ir Lietuvos didmiesčiuose
Automobiliai. Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Europarlamentaras Liudas Mažylis sako, kad transporto keliamos taršos ir spūsčių problema yra aktuali ne tik Lietuvoje, o įvedant automobilių taršos mokestį reikėtų suplanuoti, kur bus investuotos surinktos lėšos.
„Labai rimta problema (automobilių spūstys. – ELTA) ir absoliučiai ne vien Lietuvos. Vakaruose, kur man tenka važinėti kas savaitę, ten geriau nei Lietuvoje yra išvystytas traukinių transportas, tačiau kamščiai tokie patys didmiesčiuose. Didelė problema biudžeto resursų, kokių Europa šiems klausimas spręsti neturi“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo L. Mažylis.
Jo teigimu, automobilių taršos mokesčiai galėtų būti įvedami, tačiau reikia žinoti, kur investuoti surinktus pinigus.
„Taikliai manęs paklausė moksleivis gimnazijoje: mokestį surinkti lengva, bet aš vis tiek važinėsiu sumokėjęs. Kur tada tas mokestis turi toliau nueiti? Išradingos valstybės, Švedija, pavyzdžiui, pereina prie elektrinio transporto, bet tai yra brangu, ir visa Europa vien tik į elektromobilius nepersės vieną gražų rytą. Turi būti išmanios schemos, jei būtų renkamas taršos mokestis, kur tuos pinigus toliau investuoti. Turi būti moksliškai pagrįsti planai ir skaičiuojama, bet to Europos mastu kol kas nedaroma“, – teigė europarlamentaras. Automobiliai, automobiliai, automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
Kaip ELTA jau rašė, europarlamentarai ketvirtadienį nubalsavo Europoje skelbti „ypatingąją klimato ir aplinkosaugos padėtį“.
Skelbti ypatingąją klimato padėtį sutiko 429 Europos Parlamento (EP) nariai, prieš balsavo 225 parlamentarai, o 19 susilaikė.
Nutarimą praėjusią savaitę pasiūlė EP Liberalų frakcija, šio žingsnio imtasi dėl „nuolatinio pasaulio temperatūrų kilimo, augančių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir ekstremalių orų visoje Europoje“.
Aplinkosaugos grupė „Greenpeace“ teigia, kad ypač pavojingos klimato krizės galima išvengti tik tuo atveju, jei iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimas būtų mažinamas 65 proc.
