Taigi “Lamia” – Filipo L. Tiro de Vožolio, Prancūzijos žvalgybos bendradarbio, su pertraukomis dirbusio Jungtinėse Amerikos Valstijose, operatyvinis slapyvardis.
De Vožolis vartojo slapyvardį savo prisiminimų knygos pavadinimui „Lamia“ (1970). Apskritai jis taip ilgai naudojosi tuo slapyvardžiu, kad tarsi pavardės niekada ir neturėjo.
19-os metų, 1940-aisiais, jis įstojo į Prancūzijos pasipriešinimo gretas, sugebėjęs per neutralią Ispaniją pasiekti Alžyrą, kur veikė judėjimo „Laisvoji Prancūzija“ filialas. Lamia įsitaisė į tarnybą BSRA (Prancūzijos žvalgyba su būstine Londone, įsteigta generolo Šarlio de Golio). Vėliau jis dirbo Indijoje Prancūzijos karinėje misijoje.
Po karo Lamia nuosekliai ir gana sėkmingai kopė karjeros laiptais Prancūzijos specialiosiose tarnybose: DGSS, DGR ir SDECE. Išbuvęs kažkiek laiko SDECE šefo Anri Ribjero patikėtiniu padėjėju, 1951 metų balandį Lamia buvo pasiųstas į Vašingtoną vadovauti savo žinybos vietiniam biurui.
Knygoje „Lamia“ jis taip aprašo vieną iš pirmųjų paties surengtų operacijų. Generolas Volteris Bedelis Smitas, tada buvęs JAV Centrinės žvalgybos direktoriumi, pranešė jam, kad buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Džozefas Kenedis tapo Amerikos konsultacinio žvalgybos komiteto nariu, o jo sūnus Džonas F. Kenedis nusprendė balotiruotis į JAV Kongreso Senatą nuo Masačiusetso valstijos.
Paskui B.Smitas pasakė Lamia‘i, jog, kadangi šioje valstijoje gyvena daug prancūzų kilmės amerikiečių, „rinkiminei kampanijai būtų neblogai“, jeigu Prancūzija apdovanotų po mirties Garbės Legiono medaliu Džono brolį, Džozefą Kenedį – jaunesnįjį, žuvusį per Antrąjį pasaulinį karą.
Prancūzija taip ir padarė, tik jau po to, kai Dž.Kenedis laimėjo rinkimus.
1959 metų sausio 1 dieną, kai Fidelio Kastro pajėgos užėmė Havaną ir buvo paskelbta revoliucijos pergalė, Lamia buvo Kuboje. Žinodamas, kad Kubos mokymo ir treniruočių centruose rengiami Alžyro Nacionalinio išsivadavimo fronto, aršiai priešiškai nusiteikusio Prancūzijos atžvilgiu, kovotojai, Lamia sukūrė Kuboje savą agentūrą, rinkusią apie tai informaciją.
Grįžęs į Kubą 1961 metų kovą, jis rado Havaną, „paverstą karine stovykla“. Ir ten, ir Vašingtone Lamia‘ą pasiekdavo gandai, kad bręsta Amerikos karinis įsiveržimas į Kubą. Išsilaipinimas nepraėjus nė mėnesiui Kočinos įlankoje pasibaigė visiška katastrofa. Dar iki išsilaipinimo ir po jo F.Kastro policija suėmė tūkstančius žmonių, įtartų, kad jie buvo Amerikos agentai ir suokalbininkai. Bet, pasak Lamia‘os, jo šnipų tinklo represijos nepalietė.
1962 metų liepą jam pradėjo plaukti žinios, kad Kuboje esama tarybinių laivų. Prieš prasidedant Karibų krizei tų pačių metų spalį jis, jo paties tvirtinimu, pranešė CŽV direktoriui Džonui A. Makounui, kad saloje dislokuojamos Sovietų puolamosios raketos.
Lamia‘os kaip SDECE atstovo Vašingtone buvimas Amerikoje baigėsi gana netikėtai ir skandalingai. Buvęs KGB bendradarbis Anatolijus Golycinas, perbėgęs 1961 metų gruodį į Vakarus (prancūzai jam buvo suteikę „Martelio“ slapyvardį), pranešė amerikiečiams, kad SDECE prikimšta infiltruotų sovietinių šnipų. Apytikriai nusakęs šios agentūros, užkoduotos „Safyro“ pavadinimu, veiklos apimtis, perbėgėlis iš KGB pareiškė, kad šnipai prasiskverbė net į artimiausią Prancūzijos prezidento Šarlio de Golio aplinką.
Įsiutęs Šarlis de Golis nusprendė, kad tai CŽV sąmokslas prieš jį. Tuo tarpu nesulaukęs adekvačios reakcijos iš Prancūzijos į savo perspėjimus, CŽV galutinai įsitikino, kad A.Golycinas buvo teisus. Tada CŽV Kontržvalgybos valdybos šefas Džeimsas Dž. Engeltonas, buvęs asmeninis Lamia draugas, sankcionavo neskelbtą kratą Prancūzijos ambasados patalpose Vašingtone.
Lamia‘os viršininkai iš Paryžiaus apkaltino jį aplaidumu Engeltono veiksmų atžvilgiu. O pats Lamia, tikėjęs „Safyro“ egzistavimu, manė, kad prieš jį rezga pinkles Sovietų agentai iš SDECE, kuriuos jis ketino demaskuoti. Jis net būgštavo dėl savo gyvybės. 1963 metų spalį Lamia išėjo į atsargą ir pabėgo į Meksiką.
1967 metais amerikiečių rašytojas Leonas Uris išleido savo romaną „Topazas“, net neslėpdamas fakto, kad jo siužetas – tai tik šiek tiek apdangstyta „Safyro“ istorija. Lamia padavė Urisą į teismą už tai, kad vienas iš romano herojų buvo labai jau panašus į jį. Savo ieškinį jis nesunkiai laimėjo.
Nuotraukoje: Prancūzijos slaptosios tarnybos SDECE ženklas.
2012.09.05
