„Pentagono dokumentai“ vis tik buvo išslaptinti


“Pentagono dokumentai” – tai daugiau kaip 4000 lapų dokumentų rinkinys, kuriame buvo smulkiai aprašytas JAV įsijungimas į karą Vietname.

„Pentagono dokumentai“ – tai tik dalis oficialaus 7000 puslapių tyrimo, į kurį buvo įtraukta daug dokumentų, paženklintų grifais „slaptai“ ir „visiškai slaptai“.

Dokumentų foto kopiją buvęs Gynybos ministerijos bendradarbis Denielis Elsbergas (Daniel Ellsberg) perdavė laikraščiui „New York Times“ (o vėliau dokumentų kopijos atsidūrė ir „Washington Post“).

Perkeltas iš Gynybos ministerijos į JAV valstybės departamentą, kai valdžioje buvo prezidentas Džonsonas, D.Elsbergas buvo Amerikos ambasados Saigone patarėjas.

Būdamas Vietname, jis dirbo su CŽV bendradarbiu Edvardu G. Lansdeilu (Edward G. Lansdale). E.Lansdeilas priskirdavo Elsbergą prie „karo partijos“ šalininkų. 1969 metais D.Elsbergas grįžo į Jungtines Amerikos Valstijas ir įsidarbino korporacijoje „Rand Corp.“, vykdžiusioje slaptus Gynybos ministerijos užsakymus.

Po kurio laiko D.Elsbergas, anksčiau buvęs „vanagas“ (tai yra „griežtos linijos“ šalininkas), nusivylė karu. Kažkuriuo momentu D.Elsbergas ir jo kolega iš „Rand“ Entonis Russo (Anthony Russo) buvo apkaltinti šnipinėjimu ir sąmokslu, bet vėliau kaltinimai buvo panaikinti, nes federalinis teisėjas pastebėjo tyrimo metu padarytus įstatymų pažeidimus.

„Pentagono dokumentai“ aprėpia laikotarpį Amerikos įsitraukimo į Vietnamo reikalus nuo 1940 metų pradžios iki 1968 kovo mėnesio. Į rinkinį įtraukta daug dokumentų iš Amerikos žvalgybos operacijų Pietryčių Azijoje. „Rinkinio“ pagrindą sudaro 18 mėnesių trukęs Gynybos ministerijos tyrimas, skirtas daugelio metų Amerikos dalyvavimo Vietnamo konflikte istorijai.

Tarp Pentagono dokumentų taip pat buvo CŽV ir JAV Valstybės departamento dokumentų. Tyrimas buvo pradėtas gynybos ministro Roberto Maknamaros nurodymu 1967 metų birželį.

O 1971 metų birželio 13-ąją „New York Times“ išspausdino pirmą porciją dokumentų. Iš pradžių prezidentas Niksonas neprieštaravo prieš šią publikaciją, nes joje buvo kalbama apie jo pirmtakų demokratų veiklą. Tačiau prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Henris Kisindžeris privertė Niksoną pakeisti poziciją, sakydamas, kad Amerikos diplomatijos paslapčių atskleidimas gali padaryti žalos JAV reputacijai tarptautinėje arenoje ir išbalansuoti Valstijų santykius su kitomis šalimis.

Vyriausybei pavyko išreikalauti, kad „dokumentų“ spausdinimas būtų pristabdytas. Bet tada senatorius Maikas Greivelas (Mike Gravel) 1971 metų birželio 29 vakare sušaukė specialų Senato jo vadovaujamo Municipalinių statinių ir žemės reikalų pakomitečio posėdį, kuriame buvo priimtas nutarimas oficialiai įtraukti į komiteto posėdžio oficialų protokolą visus 4100 „Pentagono dokumentų“ puslapių.

Tuo pačiu jie buvo atsieti nuo vykdomosios valdžios kontrolės. Laikui bėgant „Times“, „Post“ ir kiti laikraščiai toliau spausdino ištraukas iš „Pentagono dokumentų“. Vėliau jie buvo išleisti atskirai 4-uose tomuose, skirti laisvam komerciniam platinimui. M.Greivelas parašė leidiniui pratarmę, kurioje pažymėjo:

„Kiekvienas, kas perskaitys šį tyrimą, neišvengiamai prieis prie išvados, kad, jeigu ši informacija būtų paviešinta anksčiau, karas seniai būtų pasibaigęs ir būtų pavykę išvengti tūkstančių beprasmiškų aukų ir iš amerikiečių, ir iš vietnamiečių pusės. „Pentagono dokumentai“ – gera pamoka visiems mums ir baisus totalaus slaptumo politikos triumfo pavyzdys, kokio dar nebuvo Amerikos istorijoje.

„Pentagono dokumentai“ – tai kaltinimas tiems, kas specialiai iškraipė ir slėpė nuo mūsų faktus. Čia jūs nerasite karinių paslapčių, bet tik nesibaigiantį sąrašą, chaotišką sangrūdą neįvykdytų pažadų ir ginčytinų tikslų, išsakytų ankstesnių keturių prezidentų administracijų ir dabar palaikomų dabartinio prezidento administracijos.

„Pentagono dokumentai“ parodo, ką mes pridirbom per paskutinį ketvirtį amžiaus, – naują kultūrą, maniakiškai užvaldytą nacionalinio saugumo idėjos ir tankaus slaptumo užtvaro atskirtą nuo amerikinio gyvenimo būdo laisvių”.

Nuotraukoje: Henris Kisindžeris, JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. Būtent jis reikalavo, kad “Pentagono dokumentai” nebūtų išslaptinti.

2012.07.09

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *