Aktualijų portalo Slaptai.lt redakcijai priimtinos toli gražu ne visos šioje publikacijoje išdėstytos mintys. Tačiau straipsnis mums pasirodė aktualus. Rašinyje keliamos versijos vertos bent jau to, kad įsiklausytume į mums iš šalies keliamus priekaištus bei pirmiausiai analizuotume savo, o ne svetimųjų, klaidas.
Latvija – artimiausia, draugiškiausia mūsų kaimynė. Mums, lietuviams, labai svarbu žinoti, kokie politiniai vėjai ir audros siaučia brolių latvių žemėje. Mums, lietuviams, taip pat svarbu savo įstatymus koreguoti taip, kad nesukurtume precedento, galinčio pakenkti dar prastesnėje padėtyje atsidūrusiems broliams latviams.
Sergėjus Orlovas
Latviai miršta ir bėga iš šalies, o radikalai dėl visų bėdų kaltina kitataučius
Latvijos Saemo Nacionaliniam susivienijimui vis dėlto pavyko palaužti koalicijos partnerius – valdančiąją Vienybės partiją, kad apribotų įvažiavimą į šalį turtingiems Rusijos piliečiams, perkantiems nekilnojamąjį turtą ir gaunantiems už tai leidimą gyventi.
Radikalai grasino nebalsuosią už 2014 metų biudžetą, ir tada vyriausybė galėjo griūti. Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis, nors ir gąsdino nacionalistus politinėmis konsultacijomis Saeme, galų gale pripažino: valdančiąją daugumą mato tos pačios sudėties. Kaipgi kitaip? Kitaip tektų atsisakyti nacionalistinės politikos – priimti į koaliciją pragmatiškąją opoziciją.
Priminsiu: kad išgelbėtų ekonomiką, kuri vos netapo nemoki, 2010 metais dauguma pati save suvaržė. Saemas priėmė įstatymą, pagal kurį užsienietis turi teisę gauti laikiną leidimą gyventi iki 5 metų, investavęs į Latvijos įmonių pagrindinį kapitalą ne mažiau 25 tūkst. latų (apie 50 tūkst. dolerių), ir tuo pačiu sukūręs ne mažiau penkių darbo vietų bei sumokėjęs ne mažiau 10 tūkst. dolerių mokesčių. Toji teisė lietė ir nekilnojamojo turto, kurio vertė siekia 100 tūkst. latų, savininkus, ir verslininkus, investavusius į vietinius bankus ne mažiau 200 tūkst. latų.
Toji naujovė patiko daugeliui užsieniečių, daugiausia – rusams. Šių metų pradžioje buvo susumuoti rezultatai. Įsigaliojus šiam įstatymui galimybe persikraustyti į Latviją pasinaudojo 4744 užsieniečiai. Iš viso jie įdėjo į šalies ekonomiką 318,3 milijono latų. Sprendžiant iš dinamikos, suma galėjo smarkiai išaugti. Jau šią gegužę prašymų apiforminti laikiną leidimą gyventi dėl „investicinių priežasčių“ padaugėjo iki 6200, tai yra prisidėjo dar 1,5 tūkst., absoliuti dauguma jų – Rusijos piliečiai – 4573. Ukrainos piliečių tame sąraše 489, Kazachstano – 331, Baltarusijos 158, Kinijos – 206…
„Ar mums tai patinka, ar ne, bet rusai laikinais leidimais gyventi išgelbėjo dalį Latvijos“, – sakė verslininkas Karlis Cerbulis pirmajame Pasauliniame Latvijos ekonomikos ir inovacijų forume. Anksčiau Valdis Dombrovskis, priešindamasis nacionalistų norui sustabdyti programą, kalbėjo, kad užsienio investorių indėlis leido išlaikyti pensijas ir algas. Tačiau situacija sukėlė stiprų susierzinimą radikalams, kurie prabilo… apie naują okupacijos bangą. „Išparduotų laikinų leidimų gyventi kiekis siekia dramatiškas apimtis, ir Latvija nebegali sau to leisti, – pareiškė Nacionalinio susivienijimo vienas iš pirmininkų Raivis Dzintarsas. – Jeigu okupacijos laikais Latvijos kolonizaciją organizavo svetimos valdžios statytiniai, tai šiandien imigraciją leidžia nepriklausomos Latvijos parlamentas“.
Taigi, nacionalistams pasiūlius susitarta riboti laikinųjų leidimų gyventi išdavimą. Nuo kitų metų bus įvestos kvotos. Jos numato 700 sandėrių dėl nekilnojamojo turto pardavimo, kurių kaina prasideda nuo 150 tūkst. eurų, ir 100 sandėrių dėl nekilnojamojo turto, kurio kaina prasideda nuo 500 tūkst. eurų. 2015 ir 2016 metais kvotos sumažės 175 sandėriais. 2016 metais vyriausybė svarstys galimybę tą programą baigti.
Statybininkai sunerimę: tokie sprendimai smogs nekilnojamojo turto rinkai, šalis praras darbo vietų. Bet R.Dzintarsas kažkaip ypatingai mąsto apie tėvynainius, gudriai aiškindamas sprendimų dėl kvotų priežastis: girdi, „nuosavybės medžiotojai toliau vykdo okupaciją – savąja kalba ir kultūra stelbia latvišką Latviją“.
Tai aiškus melas arba, švelniau sakant, piktybiškas nenoras suvokti tikrovės. Nei Rusijos imperijoje, nei SSSR latvių kultūra nebuvo stelbiama, latvių kalba ne tik išliko – latvių rašytojų kūryba buvo studijuojama visos Sąjungos aukštųjų mokyklų humanitariniuose fakultetuose, tai žinau iš savo paties patirties. Ir kokį pavojų dabar gali kelti keli tūkstančiai investuotojų?
Taigi visas latvių tautos bėdas radikalai verčia neva rusų įsigalėjimui. Bet žvilgterėkime į skaičius, nes kiekvieną žodį rusofobai gali pavadinti propagandos instrumentu.
Pagal 1897 metais atlikto pirmojo oficialaus surašymo duomenis latviai sudarė 68,3 % visų gyventojų, kurių buvo 1,93 mln., rusai – 12,0 %, žydai – 7,4 %, lenkai – 3,4 %. Žydus antrojo pasaulinio karo metais išžudė vietiniai nacionalistai – jų po karo liko 1,7 %, o dabar iš viso tik 0,3 % – tikriausiai pabėgo kuo toliau nuo vietinės „demokratijos“.
Lenkų beveik tiek pat. Rusų padaugėjo iki 26 % dėka darbininkų bei inžinierių ir jų palikuonių. Latvių dabar 62 %, bet skaičiai nepatvirtina propagandinių kalkių apie „sovietų okupacijos“ tragediją, kuri veda į tautos išmirimą. Tai ji išmiršta dabar. Po karo latvių šalyje buvo apie 1 mln. 300 tūkst. O paskui tas skaičius tik didėjo. Daugiausia buvo 1989 metais – apie 1 mln. 400 tūkst. O dabar latvių net mažiau, nei prieš karą – 1 mln. 284 tūkst. Šalies gyventojų sumažėjo nuo 2 mln. 666 tūkst. 1989 metais iki 2 mln. 68 tūkst. dabar. Ir ne tik todėl, kad latviai ir kitataučiai išsilaksto po pasaulį toliau nuo „gimtosios demokratijos“, penimos tik posovietinėmis dogmomis. Vietinės Centrinės statistikos valdybos (CSV) duomenimis, sausio–liepos mėnesiais Latvijoje gimė 11794 vaikai, o mirė 5740 žmonių daugiau nei gimė.
Bendra bėda vienija visus bėglius. Latvijos universiteto humanitarinių mokslų fakulteto profesorius Leonas Taivansas interviu portalui rubaltic.ru pareiškė: demografinės tendencijos byloja, kad latvių etnosas išmiršta. „Jeigu mes kalbame apie kokias nors Latvijos perspektyvas, jeigu mus apskritai tas klausimas domina, tai Latvijai toji problema pagrindinė. Nes iš viso gyventojų Latvijoje pagal statistikos duomenis yra daugiau kaip du milijonai, bet mokslininkai, dirbantys skirtingomis metodikomis, tvirtina, kad tas skaičius jau seniai nebeatitinka tikrovės. Kasdien Latvijos gyventojų sumažėja 70 žmonių“, – pasakoja žurnalistams profesorius.
Jis tvirtina, kad po 40 metų titulinių gyventojų bus mažuma, bet kalba apie turkų, kinų bėglių iš Artimųjų Rytų antplūdį. „Europos sąjunga, kai situacija taps kritinė, bus priversta apgyvendinti tuos gyventojus savo teritorijoje. Taip jie gali patekti ir į Latviją“, – numato ekspertas. „Kinijos ambasados koridoriais Rygoje sklando skaičius – 500 kinų šeimų per metus, kurie turi apsigyventi Latvijoje“, – sako L.Taivansas. „Vieną gražią dieną mes sužinosime, kad Europa jau ne visai balta“, – konstatuoja profesorius.
Tai kuo čia dėti rusai?
Nuotraukoje: Latvijos vėliava.
http://svpressa.ru/society/article/75669/
2013.10.31
