Neteisingai suvokiama į gabalus draskoma Rusija


Print

Amerikos užsienio politikos tarybos (American Foreign Policy Council) viceprezidentas Ilanas Bermanas paskelbė iš karto du straipsnius, kuriuose numatė artėjančią socialinę–politinę krizę Rusijoje ir pasiūlė iš anksto ruoštis jos padariniams.

Straipsnyje The Washington Post, pavadintame „Neteisingas išnykstančios Rusijos supratimas“, jis ragina Amerikos diplomatus atkreipti dėmesį į pavojų tarptautiniam saugumui, kurį šiandien kelia Rusija. Dalykas tas, kad „Rusijos Federacija sparčiais tempais artėja prie didelio masto socialinių ir politinių sukrėtimų, kurie žada būti tokie pat lemtingi, kaip ir Sovietų Sąjungos žlugimas, įvykęs maždaug prieš dvidešimt metų“, įsitikinęs I.Bermanas. Jo nuomone, Rusijos saulėlydį sąlygoja trys veiksniai.

Pirma – šalis išmiršta. Vidutinė gyvenimo trukmė siekia vyrų – 60 metų (mažiau nei Botsvanoje ir Madagaskare) ir moterų – 73 metus (maždaug kaip Saudo Arabijoje). Alkoholizmas ir narkomanija kaip ir anksčiau naikina šalį: jaunimo mirtingumo lygis Rusijoje 35 kartus aukštesnis, negu Europoje.  

Kasmet Rusija vidutiniškai praranda pusę milijono gyventojų, – tokią statistiką pateikia ekspertas. Tokiais tempais iki šimtmečio vidurio ji gali netekti ketvirtadalio savo gyventojų.

Antras veiksnys – Rusijos Federacijoje pastebimi kardinalūs gyventojų etninės ir religinės sudėties pasikeitimai, tęsia straipsnio autorius. Šiandien 21 mln. Rusijos musulmonų kaip ir anksčiau tebėra mažuma, tačiau dėl palyginti didelio gimstamumo jau šio dešimtmečio pabaigoje jie sudarys 20 procentų šalies gyventojų, o šimtmečio viduryje ir apskritai gali būti jau dauguma.

„Savaime tai nėra problema, – pabrėžia I.Bermanas. – Tačiau pastaraisiais metais Kremlius diskriminavo musulmonų mažumą ir ignoravo (net skatino) ksenofobijos stiprėjimą tarp šalies gyventojų. Dėl to Rusijos musulmonai jaučiasi įskaudinti ir atstumti, o radikalios islamo grupuotės tik džiaugiasi žaisdamos tais jausmais“.

Trečias veiksnys: Rusiją spaudžia Kinija. Per pastaruosius 20 metų rusų, gyvenančių už Uralo, sumažėjo 20 procentų ir beliko 25 mln. žmonių, arba apie 6 žmones kvadratinėje mylioje. „Šiame artėjančiame konflikte Kinija, kylanti pasaulinė ekonominė ir strateginė valstybė, turi pranašumų prieš silpstančią Rusiją, – mano I.Bermanas. – Kaip tik todėl Kinija gali netrukus įsidrąsinti ir užginčyti Rusijos viešpatavimą ekonominiu požiūriu jai gyvybiškai svarbiose rytinėse teritorijose“.

„Ekonominiai ir socialiniai indikatoriai akivaizdūs: rytojaus Rusija radikaliai skirsis nuo šiandieninės Rusijos“, – konstatuoja tarptautinių santykių specialistas.

„Pradėdami iš naujo mąstyti apie savo požiūrį į Rusiją, aukščiausi pareigūnai Vašingtone pasirodys esą išmintingi, jeigu suvoks tą realiją, – baigia I.Bermanas. – Jie bus dar išmintingesni, jeigu pradės jai ruoštis“.

Straipsnyje „Rusijos Federacija draskoma į gabalus“, paskelbtame The New York Post, I.Bermanas plėtoja savo mintį ir vardija problematiškiausius Rusijos regionus.

Jo nuomone, tokie yra Maskva ir Maskvos sritis. Ekspertas pabrėžia, kad slavų gyventojų sumažėjimą Rusijoje lydi musulmonų padaugėjimas. Rusijos sostinėje jų gyvena apie 2,5 mln., tai yra daugiau, nei bet kuriame Europos mieste, išskyrus Stambulą.

Kitas krizių regionas yra Čečėnija – Rusijos karo prieš radikalųjį islamą epicentras. Prieš dvidešimt metų Šiaurės Kaukazo respublika nesėkmingai bandė išeiti iš RF, tačiau pilietinio karo metais separatistinis judėjimas virto džihadu.

Laukui bėgant islamistų sukilimas plykstelėjo ir kaimyniniuose regionuose, stipriausiai Dagestane ir Ingušijoje. Stiprėjantis nepasitenkinimas federacine vyriausybe sąlygojo vietinių gyventojų radikalėjimą, rašo I.Bermanas. 2011 metų sociologinės apklausos duomenimis, trečdalis Dagestano jaunimo norėtų gyventi islamo teokratijoje, o daugiau kaip 30 proc. apklaustųjų neįskųstų valdžiai teroro akte dalyvaujančio pažįstamojo.

Pagaliau autorius atkreipia dėmesį į Sibirą ir Tolimuosius Rytus. Vis daugiau jų gyventojų naudojasi įgyta po SSSR žlugimo judėjimo laisve ir išvyksta iš gimtojo krašto ieškodami ekonominės gerovės ir palankaus klimato, atimdami iš regionų darbo išteklius. Juos keičia legalūs ir nelegalūs migrantai iš Kinijos, darydami ją vis reikšmingesne jėga Rusijos rytiniuose pakraščiuose.

Tačiau Pekinas čia turi ne tik ekonominių interesų, pabrėžia Amerikos užsienio politikos tarybos viceprezidentas. Rusija ir Kinija štai jau ištisus šimtmečius ginčijasi dėl pasienio teritorijų. 2001 metais šalys susitarė, tačiau sutarties terminas baigiasi 2021 metais. Pastaruoju metu Kinijos nacionalistai vis dažniau susimąsto, kad reikėtų susigrąžinti prarastas žemes, kurioms, jų nuomone, priklauso Pamario kraštas, Žydų autonominė apygarda, Amūro sritis ir Chabarovsko kraštas, perspėja I.Bermanas.

Informacijos šaltinis – Inopressa.ru

2013.10.30 


Prisijunkite prie diskusijos