Po Latvijos parlamento rinkimų susidariusi paradoksali padėtis, kai daugiausia mandatų (31 vietą iš 100) laimėjęs rusiškasis “Santarvės blokas”, nors ir neužsitikrinęs daugumos, gali diktuoti sąlygas formuojant naują vyriausybę.
Latvijos valdžią spausti galimybę gavo ir rusakalbiai Latvijos piliečiai bei neturintys pilietybės – jie sudaro nemažą Latvijos gyventojų dalį. Tai ir atsitiko prieš pat turėjusį prasidėti vyriausybės formavimą, tačiau jau susitarus dėl valdančiosios koalicijos buvo pasukta skaldymo ir konfrontacijos keliu. Viena iš trijų Latvijos partijų, planuojančių suformuoti valdančiąją koaliciją, patyrė skaudų smūgį, kai ją paliko beveik ketvirtadalis išrinktųjų į parlamentą.
Dabartinis premjeras Valdis Dombrovskis tikėjosi tęsti vadovavimą vyriausybei, kurią turėjo sudaryti jo politinis susivienijimas “Vienybė”, buvusio prezidento Valdžio Zatlero įkurta nauja partija ir nacionalistų blokas.
Šie trys politiniai blokai tik praėjusios savaitės pradžioje susitarė suformuoti koaliciją, atsiriboti nuo Latvijos etninių rusų palaikomos partijos “Santarvės centras”, kuri taip pat reikalavo įtraukti jį į valdančiąją koaliciją.
Tačiau iš 22 vietas parlamente užsitikrinusios V.Zatlero reformos partijos dėl vidinių nesutarimų pasitraukė šeši parlamentarai, pareiškę įkursiantys atskirą frakciją. Tokiu atveju naujoji V.Dombrovskio koalicija 100 vietų Seime turėtų tik 50 mandatų. Premjerui beliko išreikšti viltį, kad atsiskyrę deputatai toliau palaikys planuojamą naująją vyriausybę.
Nesutarimai partijoje, kuri turėjo tapti pagrindine koalicijos nare, iškėlė klausimų dėl planuojamos vyriausybės stabilumo – derybos dėl jos sudarymo vyko labai sunkiai.
Buvo tikimasi, jog prezidentas Andris Bėrzinis, nors oficialiai dar nebuvo pasiūlęs V.Dombrovskiui formuoti vyriausybę, turėjo paskelbti apie jo skyrimą premjeru šį pirmadienį. Tačiau kreipdamasis į išrinktą naują Seimą prezidentas pirmadienį kandidato į premjerus nepaskelbė. Prie parlamento (Seimo) nuo pat ryto rinkosi rusakalbių grupės, kurios vėliau surengė mitingą, reikalaudamos į valdančiąją koaliciją įtraukti ir rusiškąjį “Santarvės bloką”, aišku, skiriant jam kelis ministrų postus.
Prezidentas susilaikė nuo premjero skyrimo esą dėl to, kad pagal įstatymą prezidentas tai gali padaryti ne anksčiau nei savo įgaliojimų atsisakys dabartinė vyriausybė. Taigi Seimo pirmąjame posėdyje ministrų kabinetas paskelbs, kad atsisako savo įgaliojimų, bet dirbs toliau iki tol, kol Seimas pareikš pasitikėjimą naujajai vyriausybei.
Prezidentas, anksčiau tvirtinęs, kad pranašumu iš kitų kandidatų išsiskiria dabartinis vyriausybės vadovas, dabar sakė, kad asmeniškai neprieštarauja V.Dombrovskio kandidatūrai, “bet jis turi būti užsitikrinęs daugumos paramą”. Pirmadienį Latvijos parlamentą apsupusi rusakalbių minia reikalavo sukurti “veiksmingą” koaliciją su “Santarvės bloku” ir perduoti jai vyriausybės vairą. Taigi naujoji Latvijos vyriausybė gali patekti visai į kitas rankas, netgi ne į latvių.
“XXI amžius”
2011.10.24
