Latvijos politikus baugina mįslinga organizacija


Print

Šių metų vasario mėnesį kaimyninę Latviją sudrebino keistas skandalas. Valstybės pajamų tarnyba neteko apie 120 gigabaitų konfidencialios informacijos apie politikų, verslininkų, valstybės tarnautojų tikrąsias pajamas, sumokėtus ir nesumokėtus mokesčius, gautas premijas, finasinius interesus. Iš pradžių Latvijos valdžia į šį informacijos nutekėjimą rimtai nepažvelgė. Tiksliau sakant, neišsigando, jog visuomenė sužinos apie jų ne itin gražius sandorius, neteisėtai išsimokėtus priedus ar nuslėptus turtus.

Panikuoti Latvijos valdžia pradėjo tada, kai viešojoje internetinėje erdvėje pasirodė pranešimų apie mįslingą organizaciją 4ATA. Toji 4ATA pagrasino: “Per pastaruosius tris mėnesius sukaupėme begalę dokumentų apie nesąžiningai didelius priedus gaunančius, Latviją begėdiškiausiai apiplėšinėjančius, mokesčių mokėti nenorinčius šalies politikus”.

Štai tada ir prasidėjo didžiausi įdomumai. Latvijos prezidentas Valdis Zatleras pareikalavo, jog šalies prokuratūra išsiaiškintų, kaip ir kodėl prapuolė apie 120 gigabaitų konfidencialios informacijos. Ilgainiui pavojaus varpais pradėjo skambinti ir Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis bei Latvijos gynybos ministras Imantas Liegis. Pastarasis čia įžvelgė pavojų nacionalinio saugumo reikalams.

O sunerimti Latvijos valdžiai yra dėl ko. Mat ši mįslinga organizacija ne tik grasino, bet interneto erdvėje iš tiesų pradėjo skelbti konfidencialius duomenis, kokius didelius atlyginimus bei priedus ekonominės krizės kamuojamoje Latvijoje išsimoka, pavyzdžiui, Rygos energetikos kompanijos “Rigas Siltums” vadovas. Internete mįslingosios organizacijos lyderiu prisistatantis Neo savo įtarimus dėl korupcijos pagrįsdavo skelbdamas konkrečius duomenis apie kai kurių Latvijos privačių ir valstybinių kompanijų vadovų uždarbius. Į Neo akiratį pakliuvo ne tik benzinu, elektra bei dujomis prekiaujančios kompanijos, bet ir Latvijos valstybinės policijos, “Parex” banko, Latvijos banko, finansų rinkų ekspertai, akcijų makleriai.

Kol kas Latvijos valdžia tik bejėgiškai ginasi, esą internete pateikti duomenys apie milžiniškus jų atlyginimus, premijas bei priemokas – iš piršto laužti. Tuo tarpu 4ATA pateikia konkrečius skaičius, bylojančius, jog šalies vadovybė gyvena itin prabangiai, išlaidaujančiai, visai ne taip, kaip derėtų gyventi ekonominės krizės metu. Galų gale ir pati Latvijos valdžia nenorom prisipažįsta, jog per pastaruosius dvejis metus konfidencialia informacija, kuria dabar disponuoja kažkoks interneto programišius Neo, galėjo pasinaudoti per šimtą žmonių, kuriems įstatymas nesuteikia galimybės disponuoti slapta informacija. Tad Latvijos teisininkai mano, jog nustatyti tikruosius kaltininkus, nutekinusius konfidencialią informaciją, bus be galo sunku. O tikriausiai – net neįmanoma. Be to, esama įtarimų, kad dėl konfidencialios informacijos nutekėjimo galbūt kalti visai ne Valstybės pajamų tarnybos darbuotojai, o būtent kompiuterinės kompanijos, kurios aptarnauja šios įstaigos kompiuterius. Suprask, instaliuodami specialias apsaugines programas kompiuterių specialistai galėjo tyčia palikti landų neteisėtam informacijos grobimui. Tad neatmestina versija, jog šiam skandalui rimtai pasiruošta dar prieš keletą metų.

Tiesa,  4ATA skelbiasi esanti taiki organizacija, nesiekianti smurto. Ji tik trokšta išvalyti valstybę nuo korumpuotų, susikompromitavusių, nesąžiningų valdininkų. Kol kas nesėkmingai bandančios išsiaiškinti, kas gi slypi po užrašu 4ATA, Latvijos slaptosios tarnybos neatmeta galimybės, jog šiai organizacijai simpatizuoja daug šiandieninių žurnalistų, buvusių ir esamų valstybės pareigūnų, policininkų, kariškių. Tačiau neatmetama versija, jog po šiuo pavadinimu gali slypėti net Rusijos slaptųjų tarnybų akys ir ausys. Latvijoje iki šiol niekas tiksliai nežino, kas ta 4ATA, kas slepiasi po pravarde Neo. Todėl nenuostabu, kad Latvijoje sklando įvairiausių gandų: pradedant tuo, kad šį skandalą sugalvojo pati valdžia, siekianti “nuleisti garą paaukojant keletą nereikšmingų susikompromitavusių asmenybių”, ir baigiant Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), kuris neva papirko paslaptingąjį programišių, nes siekia sutramdyti susiveržti diržų nenorinčius Latvijos gobšuolius.

Taip pat neatmetama galimybė, jog šiuo judėjimu bei paslaptinguoju Neo manipuliuoja konkretūs valdžios atstovai, siekiantis susidoroti su savo politiniais ar ekonominiais konkurentais. Įdomu ir tai, kad kai kurie žymūs Latvijos žurnalistai, pavyzdžiui, Imantas Liegis, pradėjo kurti 4ATA palaikančius judėjimus, todėl pasigirdo įtarimų, esą tokiais metodais bandoma sužlugdyti vis didesnį populiarumą įgaunantį mįslingą darinį

O teisybės ir keršto ištroškusi Latvijos visuomenė, gyvenanti “ant skurdo ribos”, pasiruošusi bent jau moraliai paremti visus, kurie žada drąsiai kovoti su korumpuotais ministrais, politikais, valdininkais.

“XXI amžiaus” priedas “SLAPTIEJI TAKAI”

Redakcijos prierašas.

Šiandien, kovo 17-ąją, Edvardo Šiugždos vadovaujamas laikraštis „XXI amžius“ išleidžia dar vieną „SLAPTŲJŲ TAKŲ“ numerį. Patys nekantriausieji vilniečiai “Slaptuosius takus” įsigyti gali kreipdamiesi adresu gilanis.gintaras@gmail.com (šis el.pašto adresas apsaugotas nuo Spam’o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai). Vilniečiams ieškoti “XXI amžiaus” taip pat derėtų “Katalikų pasaulio leidinių” leidyklos knygyne (Pranciškonų g. 3), Arkikatedros kioske (Katedros a. 1) ir Arkikatedros knygyne (Šventaragio g. 4). Kauniečiams šio leidinio reikėtų ieškoti LPKTS kioske (Laisvės al. 39) arba “XXI amžiaus” redakcijoje (Papilio g. 5). Kitur “XXI amžius” kol kas pardavinėjamas tik platintojų, katalikiškuose spaudos kioskuose ar parduotuvėse prie bažnyčių.

Beje, “XXI amžius” nėra brangus laikraštis. Abiejų savaitės numerių (trečiadieninio ir penktadieninio) kaina vienam mėnesiui kaštuoja – tik 19,30 Lt. Trims mėnesiams – 57,90 Lt. Pusei metų “XXI amžius” kainuotų 115,80 Lt. . Tik trečiadienio arba tik penktadienio numeriai – per pus pigesni (“Slaptieji takai” pasirodo trečiadieniais). “XXI amžių” taip pat prenumeruoti galima ir internetu www.post.lt (nuorodoje – GYVENTOJAMS).

2010.03.17


Prisijunkite prie diskusijos