Balandžio 18-osios vakarą, vos palaidojus Lenkijos prezidentą Lechą Kačinskį, orai Europoje staiga nusigiedrijo: nors vos prieš porą dienų prognozuota, kad oro uostus, ko gera, teks uždaryti beveik pusmečiui, staiga vulkaninės dulkės iš Islandijos ugnikalnio tapo nebepavojingos.
Balandžio 10-osios rytą įvykusi tragedija, kai paslaptingomis aplinkybėmis Rusijoje, šalia Katynės žudynių vietos, žuvo Lenkijos prezidentas su žmona ir daugybė aukštų Lenkijos pareigūnų, karininkų, dvasininkų, kultūros veikėjų, mums duoda daug peno apmąstymams. Šįkart kiek atitolkime nuo politikos ir pamąstykime apie ugnikalnius.
Mitologijoje ugnikalnio dievai vadinti įvairiai: graikams tai buvo Hefaistas, romėnams – Vulkanas, etruskams – Sethlans, airiams – Olcani, osetinams – Kurdalaegon (arba Waergon). Vulkaną Romoje garbindavo specialioje šventykloje – Volcanal, jo šventė (Volcanalia) vykdavo kasmet rugpjūčio 23-iąją. Dieviškajam kalviui aukodavo gyvas žuvis ir nedidelius gyvūnus, kuriuos mesdavo į laužus tam, kad ugnikalniai nerytų žmonių.
Mistikams Vulkanas reiškė kur kas daugiau – jis buvo alchemijos, hermetizmo, slaptojo mokslo simbolis. Ugnikalniai buvo svarbūs senovės egiptiečių ir graikų religijose, tačiau kaip mistinę figūrą Vulkaną atgaivino renesanso alchemikas, gydytojas Paracelsas. Jam Vulkanas reiškė alchemiko manipuliacijas su ugnimi, žmoguje slypinčio kūrybinio potencialo transformavimą į jame miegantį didįjį nematomą žmogų (anthropos). Vulkanas pirminę materiją (prima materia) paverčia galutine (ultima materia).
XX a. šveicarų mokslininkas Carlas Gustavas Jungas Vulkaną pavadino ugningąja sielos dalimi, atskilusia nuo Dievo, pasiglemžtą nuodėmės ir užsitraukiančią Dievo pyktį.
Dabartinį technologinį žmogų, atskilusį nuo Dievo, ir kalantį savo paties likimą, nepriklausomą nuo Dievo meilės ir religijos, galvojančio apie neegzistuojančias utopijas, taip pat galime pavadinti Vulkanu.
Senovės germanų mitologijoje aprašomas apokaliptinis mūšis ragnarokas, kurio metu nešviečia saulė, vyksta dideli mūšiai, o apokalipsės pabaigoje ateina nauja era, nes lieka gyvi du mažesnieji dievai Vidaras ir Valis, Odino broliai. Prie jų prisideda ir išlikę du žmonės – Liva („gyvybė”) bei Livtrasiras („gyvybingasis”), kurie netrukus vėl apgyvendins Solos („saulės”) duktės nušviestą pasaulį.
Jei truputėlį ėmėte nervintis, galvodami, kuo tai susiję su dabartiniais įvykiais – antrąja Katynės tragedija ir Islandijos ugnikalnio išveržimu, svarbiausiąją Lenkijai ir Europai savaitę „uždraudusiam” daugeliui lėktuvų prisiartinti prie tragedijos apimtos šalies, nieko tokio. Kur kas labiau nervinasi mokslininkai, kurie skeptiškai žvelgia į dabartinio žmogaus bandymą tapti Vulkanu (antžmogiu).
Pasirodė pranešimų, kad L.Kačinskio lėktuvą elektromagnetiniu impulsu susprogdino Rusijos specialiosios tarnybos.
Taip pat esama skeptikų tarp mokslininkų, kurie CERN vadina itin pavojingu. 1993 m. balandžio 30-ąją CERN’as sukandęs dantis paskelbė, kad internetas tampa viešas. Kol kas ši didžiulė eksperimentų laboratorija yra nedaug tepaskelbusi apie pavojingus savo bandymus. Vienas pagrindinių jos priešininkų – vokiečių mokslininkas Oto E. Riosleris (Otto E. Rössleris, g. 1940) – 2008-ųjų rugpjūtį paskelbė atvirą laišką, kuriame sukritikavo Didįjį hadronų greitintuvą (LHC), kuris, pasak profesoriaus, yra itin pavojingas. Pasirodo, kad bandymai su LHC atveria žmogaus sukurtas nedideles juodąsias skyles. Kaip neseniai teigė O. E. Riosleris, Žemei liko daugiausia penkeri metai, kol tokios nekontroliuojamos juodosios skylės susiurbs planetą į nežinomą paralelinį pasaulį.
Šis profesorius neatrodo esąs išprotėjęs – savo įžvalgas pagrindė sudėtingomis matematinėmis lygtimis. CERN’o pavojingumas ir bendradarbiavimas su įvairiomis specialiosiomis tarnybomis taip pat neatrodo esanti didelė paslaptis.
Ar šiuolaikinis Vulkanas – sąžinę praradęs technologinis žmogus – gali, naudodamasis naujausiais išradimais, statyti į pavojų visą pasaulį ar bent jo dalį? Juk nesistebime bepiločiais lėktuvais, į Mėnulį ir Marsą rengiamais „avatarais” – tai jau nebėra fantastika. Orų valdymas, taikomas Džordžo Orvelo (George Orwell) aprašyto Didžiojo Brolio ir kitokie jo išradimai stulbina tik savo merkantiliškumu.
2010.04.21
