Prieš pat Vėlines galvojant apie mirusiųjų bei žuvusiųjų atminimą Lenkijos lietuvių bendruomenė, Lenkijos lietuvių draugija ir Šv. Kazimiero draugija kreipėsi į Apaštališkąjį Nuncijų Lenkijoje, prašydamos, kad jis susidomėtų tuo, kas vyksta Berznyko kapinėse, kad nebūtų niekinamas čia palaidotų karių atminimas bei skatinama tautinė nesantaika. Prašė taip pat padėti lietuvių bendruomenei atgauti savo orumą.
Pasak laiško signatarų, kiekvienas karys, atidavęs gyvybę dėl savo Tėvynės, yra vertas katalikiškos atjautos ir dvasios ramybės. Todėl Lenkijoje veikiančios lietuvių organizacijos norėtų apginti Lietuvos karius, palaidotus Berznyko kapinėse, nuo niekinimo ir žeminimo.
Prie laiško buvo pridėta 11 nuotraukų (su aprašymais), kuriose įamžinti lietuvių karių kapai ir paminklas bei visi juos supantys paminklai: Panerių, Nemuno mūšio ir šiais metais pastatytas su atmintinėmis lentomis „Akmenys šauks“, taip pat paminklinės lentos su vietovių Lietuvoje ir Baltarusijoje pavadinimais. Pridėtos ir nuotraukos, kur lietuviškų mokyklų mokiniai deda gėlių prie Lietuvos savanorių kapų, o Seinų miesto burmistras Janas Stanislavas Kapas (Jan Stanisław Kap), Miesto tarybos pirmininkas Andžejus Mocarskis (Andrzej Mocarski) ir Eugenija Milevska (Eugenia Milewska) – prie kryžiaus patvoryje.
Apaštališkajam Nuncijui Lenkijoje – Abp Celestino Migliore
Jūsų Ekscelencija,
Kreipiamės į Jūsų Ekscelenciją prašydami padėti išspręsti daugelį metų mus, Lenkijoje gyvenančius lietuvius, neraminančią, skaudžią padėtį Elko vyskupijos Berznyko (Berżniki) parapijos kapinėse. Čia statomi „paminklai“, žeidžiantys lietuvius bei kurstantys tautinę nesantaiką, tiksliau – skatinantys neapykantą mums. Tai daroma katalikų parapijai priklausančiose kapinėse, į tuos darbus labai aktyviai įsitraukia pats Berznyko parapijos klebonas Władysław Napiórkowski.
2010 metų sausio 29 d. Lenkijos lietuvių bendruomenė raštu kreipėsi į savo vyskupą Jerzy Mazur. Jam rašėme: „Mūsų giliu įsitikinimu, įrašo (obeliske) turinys neatspindi krikščioniškosios Bažnyčios misijos, o daugiau skatina nesantaiką tarp lietuvių ir lenkų, žeidžia čia gyvenančius lietuvius, skatina grupinę atsakomybę už praeities įvykius. Neneigiame poreikio įamžinti nekaltų aukų atminimą, tačiau susirūpinome katalikiškąja įamžinimo išraiška ir apskritai įamžinimo kultūra.
Palikdami istorikams įrašo turinio analizę, norime atkreipti dėmesį, kad Seinijos lietuviai po vietos žydų bendruomenės buvo antra daugiausia skriaudų nuo vokiečių nacistų neapykantos patyrusi bendruomenė šiame krašte. Jų likimas, sunkūs išgyvenimai, laikysena vokiečių okupacijos metais ir kaina, kurią sumokėjo, yra verti didesnio jautrumo tų, kurie įamžindami orius ir teisingus praranda katalikišką savo kūrinio vertės pajutimą ir tiesiogiai skatina nesantaiką bei pažemina vieną iš čia gyvenančių tautinių bendruomenių.“ Vyskupas, atsakydamas į raštą, ragino būti kantriems, tačiau nerado jokio šio klausimo sprendimo, tiksliau – tose kapinėse ir toliau vienas po kito ėmė dygti „paminklai“, skatinantys neapykantą lietuviams ir tautinę nesantaiką tarp šiose žemėse gyvenančių tautų.
2011 metais tų pačių Berznyko kapinių patvoryje (vietoje, kur seniau tradiciškai buvo laidojami savižudžiai) atsirado „paminklas“ neva Lietuvos kariams su įrašu: „Įamžiname Lietuvos karių, kurie 1920 metais kartu su Raudonąja armija įsiveržė į Lenkijos teritoriją, poilsio vietą. Klebonas“.
Taigi Lietuvos kariams savanoriams, gynusiems šias žemes, Lietuva paminklą jau pastatė 2005 metais. Tad akivaizdu, kad šis patvoryje, anot kai kurių Lenkijos istorikų, yra lenkų kultūroje iki šiol nematytas reiškinys, t. y. pagerbimas paniekinant.
Šiais metais kapinėse vėl pastatyti nauji „paminklai“. Lietuvos karių palaidojimo vieta iš visų pusių jau supama nesantaiką skatinančių akmenų.
Kiekvieną dieną į Berznyko kapines ateina žmonės lankyti savo artimųjų kapų, jie mato šiuos „paminklus“, skaito įrašus, čia atvažiuoja lenkai ir lietuviai mokiniai, uždega žvakutes ant savo tautos žuvusiųjų kapų ir skaito įrašus, skatinančius nepagarbą, šaukiančius imtis keršto, sėjančius nesantaikos grūdą. Ir tie jauni žmonės pasės tą grūdą ateities kartoms. Ar to siekiama? Ar šiandienos Katalikų Bažnyčia nori skleisti neapykantą tarp tautų? Ar ši vieta, Berznyko kapinės, vis dėlto iškreipia tikrąją katalikybės idėją?
Apaštališkasis Nuncijau,
Tvirtai pasitikėdami Jūsų išmintimi bei teisingumo jutimu nuoširdžiai prašom ištirti esamą padėtį Berznyko parapijos kapinėse, kad nebūtų niekinamas čia palaidotų karių atminimas bei skatinama tautinė nesantaika, padėti mūsų mažai ir silpnai lietuvių bendruomenei atgauti savo orumą. Mes labai norėtume apginti mūsų tautiečius, palaidotus Berznyko kapinėse, nuo paniekinimo ir žeminimo, nes kiekvienas karys, atidavęs gyvybę dėl savo Tėvynės, yra vertas katalikiškos atjautos ir dvasios ramybės.
Su didžiausia pagarba ir meile Kristuje,
Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Jonas Vydra
Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas
Lenkijos lietuvių šv. Kazimiero draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius
Susipažinti: Apaštališkajam Nuncijui Lietuvoje – arkivyskupui arkivyskupas Luigi BONAZZI.
Nuotraukoje: Berznyko kapinės.
2013.11.12
