Optimali tautos būsena – savoje nepriklausomoje valstybėje. Valstybę kuria ir valstybingumą įtvirtina tauta, demokratinėje – pilietinė tauta. Todėl jaunos demokratijos šalyse svarbiausiu procesu laikytinas pilietinės visuomenės ugdymas bei formavimas.
Dešimtmečius kentusi sovietinę vergiją visuomenė iškart netapo pilietine, didžioji jos dalis iki šiol pasiliko “liaudimi“, kuriai tautiškumas, valstybingumas, pareiga, atsakomybė, dora tebėra sunkiai suvokiamos abstrakcijos. Į tikrųjų vertybių skalę dar negrįžta. Vos atgauta laisvė čia pat pateko į apyvartą, tačiau, apvilkta demokratijos rūbu, ji netapo išsvajotu laisvės angelu, ji virto patvorių kekše. Tokį virsmą lėmė nesuvoktos, neišugdytos ir iš praeities neatgaivinamos minėtos vertybės, beatodairiškas liberalizmo įsigalėjimas.
Saldus žodis laisvė ir iš jo kilęs liberalizmo pavadinimas yra labai saldus tiems, kurie dešimtmečius nešė vergijos pančius. Ar ne todėl liberalizmas įsigalėjo ir Lietuvoje? Kaip teigia gilesnės minties filosofai, liberalizmas pats vienas, neturintis tvirtos pamatinės idėjos reiškinys, egzistuoti negali. Anot iškilaus rusų filosofo N. Berdiajevo, liberalizmas gali egzistuoti, vaidinti pozityvų vaidmenį tik drauge su konservatyviuoju pradu. Taip ir yra senos demokratijos šalyse.
Lietuvoje liberalizmas kaip iškreiptas laisvės suvokimas įsigalėjo valdant buvusiai partinei nomenklatūrai. Ar ne dėl perdėtai liberalaus elgesio buvo išgrobstyti kolūkiai, įmonės, bankai, kitoks valstybės turtas? Kuo dėl liberalizmo virto žiniasklaida? Užuot ugdžiusi pilietinę visuomenę, kėlusi pareigos, atsakomybės, dorovės vertybes, ji maitina liaudį kultūros ir civilizacijos kanalizacijos turiniu, propaguoja smurtą, nusikaltimus, seksą, tikrąsias vertybes gniuždo, žlugdo. Iš juodojo verslo spaudos, radijo ir televizijos magnatai krauna sau milijonus, tenkina savo hedonistinius ir utilitarinius poreikius.
Nepopuliariai skamba sąvokos “kieta ranka“ ir “baimė“, tačiau jos gali būti išganingos. Valdžios prievarta liaudžiai (tos liaudies labui) yra net seniausių demokratijų šalyse; valdžios priverčia mokėti mokesčius, kontroliuoja įstatymų vykdymą, nusikaltusius įstatymams baudžia. Sąmoningas pilietis, suvokdamas valstybės ir valdžios siekius, laikosi valdžios priimtų įstatymų, taisyklių; pareigos ir atsakomybės jausmų vedamas, jis laisvanoriškai prisiima prievartą sau. Nesąmoningam piliečiui tokią prievartą visuomenės ir jo paties labui tenka taikyti prievartos pagalba. Be kietos rankos čia neapsieisi, nors ir kaip liberalizmas tokiam elgesiui priešintųsi. Kaip sveikos savisaugos jausmas nesąmoningam piliečiui reikalinga ir baimė. Juk nemokantis plaukti bijo bristi į gilesnį vandenį, be apsaugos priemonių net gaisrininkas bijo eiti į ugnį. Reikalinga baimė pažeisti įstatymą, nusikalsti, peržengti laisvės ribas. “Drąsuolius“ turi stabdyti kieta ranka, nors liberalizmas tam ir labai prieštarautų.
Mūsų sostinės visuomenė stebėjo miesto mero Viliaus Navicko sprendimu, leidusiu gėjams bei sovietiniams karo veteranams surengti savo paradus. Liberalių nuostatų ir elgesio (kartais – begėdiško) meras, rinktas į savivaldybę kaip TS narys, konservatyviojo prado akivaizdžiausiai neturi nė pėdsako. Tačiau TS-LKD vadovybė, turinti koaliciją su liberalais, sudrausminti savo nario neišdrįsta.
Nepamiršo visuomenė liberalo Seimo nario Gintaro Steponavičiaus iniciatyvos panaikinti privalomą vėliavų kėlimą prie individualių bei kitokių pastatų Valstybės švenčių dienomis. Socialdemokratams padedant, ta iniciatyva buvo palaikyta ir priimta. Tačiau, visuomenei primygtinai reikalaujant, tvarka buvo atstatyta. Pasirodo, neilgam…
Atsirado kitas, taip pat pilietinės brandos stokojantis liberalas, Teisingumo ministras Remigijus Šimašius, siūlantis panaikinti pareigą gyventojams bei įmonėms švenčių dienomis kelti Lietuvos valstybės vėliavą prie pastatų, kuriuose jie yra įsikūrę. R.Šimašiaus teigimu, vėliavos kėlimas visų pirma turėtų būti iš pilietinių paskatų daromas veiksmas, o ne teisinė pareiga.
Jei valstybė su savo simboliais liberalui nėra vertybė (Teisingumo ministrui!), iš kur gi rasis pilietinės paskatos “liaudyje“? Kas gi nutiktų, jei tik iš pilietinių paskatų būtų mokami mokesčiai, laikomasi saugaus eismo taisyklių?
Liberalizmo akibrokštus, kaip nebrandaus pilietiškumo apraiškas, privalu stabdyti.
Nuotraukoje: politikos apžvalgininkas Algimantas Zolubas.
2010.06.05
