Lietuvių Tautininkų Sąjūdis (LTS) gimsta iš gilių Tautos aktualijų. Senosios kartos patriotai laukia sugrįžtančio Sąjūdžio, kuris Tautai grąžino Valstybę ir Valstybei – Tautą.
Jaunosios kartos patriotai įžvelgia globalizmo, migracijos, visuomenės atomizacijos problemas.
Šeimų organizacijos ir religinės bendruomenės ilgisi moraliai konservatyvios partijos. Socialiai nuskriausti arba tiesiog jautresni žmonės – socialiai teisingos partijos.
Tautos lūkesčių spektras apima kultūrą, teisę, verslą ir darbą, pačias įvairiausias gyvenimo sritis. Šie rūpesčiai subūrė mus kūrybai ir kovai – į Tautininkų Sąjūdį. LTS vardas pasirinktas dėsningai. Jis atspindi mūsų pasaulėžiūrą, siekius, perspektyvas. Priešingai daugeliui politinių organizacijų, siekiame būti tais, kuo vadinamės.
“Lietuvių” – šis žodis reiškia, jog Lietuvių Tauta sudaro Lietuvos Valstybės pagrindą, LTS atviras visiems doriems piliečiams. Lojalių, tradicinių, socialių tautinių mažumų atstovų laukiame drauge su lietuviais. Jei kitatautis pilietis supranta gyvenantis lietuvių žemėje, jis yra mūsų bendražygis.
“Tautininkas” reiškia žmogų, kuriam tauta – viena iš esminių vertybių. Ši sąvoka Lietuvoje turi gilias tradicijas. Perimdami teigiamiausius istorinių tautininkų pavyzdžius, esame XXI-ojo amžiaus tautininkai, įsiliejantys į pasaulinę šiuolaikinių tautininkų šeimą.
Pagaliau, žodis “Sąjūdis” mums primena Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį 1949-53 m. ir 1988-91 m. Sąjūdį. Šis žodis reiškia veiksmą – užteks dejuoti ir slėptis, metas kovoti ir kurti.
Ligšioliniame politiniame spektre partijų – užtenka. Neužtenka pateisinančių Tautos lūkesčius.
Tėvynės sąjunga, anksčiau vadinusi save konservatoriais, o dabar – krikščionimis demokratais, vadovybės lygmeniu jau seniai nebėra nei patriotinė, nei konservatyvi, nei krikščioniška. Geriausiu atveju ją galima pavadinti moderuotai liberalia, atskiriant nuo radikalesnių liberalų, pasirinkusių pastarąjį vardą.
Krikščioniškosios demokratijos partija remiasi vieno žmogaus autoritetu: jei kas nors apskritai žino šią partiją, tai dėl jos garbės nario, žymaus rezistento, Monsinjoro Alfonso Svarinsko. Vadinamoji Krikščionių partija apskritai nėra krikščioniška: jos atstovas Aleksandras Sacharukas tai pareiškė oficialiai, kita atstovė Donalda Meiželytė-Svilienė išgarsėjo nešvankiomis dainuškomis bei erotinėmis nuotraukomis, o trečias atstovas Rokas Žilinskas – atviras homoseksualistas.
Socialdemokratų partija, užuot gynusi socialiai silpniausias visuomenės grandis, atstovauja oligarchinei ekonominei sistemai – jei nesakysime dar griežčiau: pati ją sukūrė. Bankų griūtis, “Draugystės” ir “Šešupės”, prieštaringasis “Leo LT” – vos keletas iš šios partijos “socialinės” politikos pavyzdžių.
Pozityvia alternatyva iš pažiūros galėtų tapti Socialdemokratų sąjunga, tačiau jau vien dėl pavadinimo ji per dažnai maišoma su Socialdemokratų partija. Maža to, šiuo metu Socialdemokratų sąjunga vis labiau susilieja su “Naująja kaire”. Pastarosios kairumas daugiau pasireiškia išpuoliais prieš Tautos dorovę ir savimonę, lytinių iškrypimų propaganda, raginimais užleisti Lietuvą ir jos darbo rinką užsienio migrantams, nei vietinių darbo žmonių ar socialiai nuskriaustųjų gynyba. Iš “Naujosios kairės” tekstų paprastos liaudies atžvilgiu trykšte trykšta piktdžiugiška panieka.
Socialistinis liaudies frontas – apskritai antivalstybinė partija, garbinanti Sovietų Sąjungą. Link šios partijos bet kurios tautybės pilietį gali pastūmėti tik trys dalykai – sąmoningas priešiškumas Lietuvai, neišprusimas arba neviltis.
Lietuvių Tautininkų Sąjūdis rengia plačią ir gilią programą, kuria sieks atsakyti į sau ir Tautai kylančius klausimus. Pirmiausiai būtina grąžinti Lietuvos valdžios svertus Lietuvos Valstybei, o pačioje Valstybėje – Tautai ir piliečiams. Valstybės valdymas privalo remtis dora – bendražmogiškais gyvenimo principais: elkis taip, jog tavo elgesys galėtų būti visuotine elgesio norma. Pagrindinė visuomenės ląstelė – šeima – turi būti apsaugota teisiškai ir aprūpinta socialiai. Užuot primityviai supriešinus kapitalą su proletariatu, reikia užtikrinti lygiaverčius darbdavio ir darbininko santykius. Išsamiau programos punktai bus pateikti artimiausiu laiku, o kol kas kviečiame visus išsakyti mums savo rūpesčius.
Gerbdami ligšiolinių tautinių partijų nuopelnus, vis gi esame priversti pripažinti, jog nei viena jų neįstengė užimti reikiamo vaidmens valstybinės politikos lygmeniu. Dalis jų tapo vieno, geriausiu atveju – dviejų lyderių organizacijomis. Dalis – pasiklydo savosios tapatybės paieškose. Dalis – apskritai išnyko.
LTS rengiasi subrandinti ir iškelti daug lyderių. Šiandieninėje Koordinacinėje Taryboje pirmininkas – rotuojamas. Išsirotavus iki Steigiamojo Suvažiavimo, galima bus išsirinkti stacionarų pirmininką, bet ne anksčiau. Vadovavimas ir pagrindiniai sprendimai išliks kolegialūs.
Ideologinės tapatybės atžvilgiu LTS užtikrina įvairovę doros, tautiškumo, demokratijos erdvėse. Sąjūdžio nariu gali būti:
-tautinis konservatorius, bet ne retrogradas;
-tautinis radikalas, bet ne nacis;
-tautinis liberalas, bet ne liberastas;
-tautinis socialistas, bet ne bolševikas;
-tautininkas iš vienos ar kitos religinės bendruomenės, bet ne klerikalas.
Prancūzų Tautinio fronto, Danų tautos partijos, Sąjūdžio už geresnę Vengriją pavyzdžiai rodo, jog tautiniai idealai ir interesai gali suvienyti įvairiausių požiūrių žmones. Idėjų apykaita padės rasti geriausius sprendimus.
LTS sveikina idėjiškai giminingas partijas pagerinus savo rinkimų rezultatus: Lietuvos centro partija – nuo 18 iki 20, “Jaunąją Lietuvą” – nuo 2 iki 4 mandatų atskirose savivaldybėse. Greta tautiškumo, šeimyniškumo, valstybingumo išpažindami gamtosaugos vertybes, sveikiname įsikūrusį Žaliųjų sąjūdį su pirmaisiais žingsniais Lietuvos politikos keliu. Ypač sveikiname jį išvengus tendencijų, būdingų Vokietijos ir Skandinavijos žaliųjų partijoms – moralinio anarchizmo ir kosmopolitinio mankurtizmo, kuriuos taip stengėsi atnešti kai kurie į steigimą įsitraukę “aktyvistai”.
Esame pasirengę drauge burti vieningą patriotinį frontą, kviesdami visas artimas organizacijas, atskirus jų narius, o ypač – lig šiol nuošalyje paliktus Tėvynės piliečius. Už savo Lietuvą, už save Lietuvoje.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: straipsnio autorius Marius Kundrotas.
2011.06.27
