Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko sveikinimas kariams ir visiems Lietuvos žmonėms


Print

Brangūs Lietuvos kariai, mieli Lietuvos žmonės, 2016 metai Lietuvos kariuomenei buvo gana sudėtingi, tačiau iššūkiai, kuriuos pavyko įveikti, mus tik sustiprino ir užgrūdino. Siekiant išlaikyti saugumo stabilumą, Lietuva, kaip ir visas pasaulis, išgyvena neramų ir permainingą laikotarpį. 

Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Didėjant mūsų krašto apsaugos finansavimui galime stiprinti kariuomenės parengtį. Šiais metais toliau formavome antrą pėstininkų brigadą, t. y. Motorizuotąją pėstininkų brigadą „Žemaitija“, rengėme šauktinius ir kariuomenės rezervą, gerinome karių tarnybos sąlygas, aprūpinome juos apranga ir ekipuote, rengėme nacionalines ir tarptautines karines pratybas, ir toliau dalyvavome tarptautinėse operacijose ir budėjimuose. Taip pat modernizavome ginkluotę ir karinę techniką, vystėme karinę ir mokymo infrastruktūrą.

Kalbant apie ateinančius metus, svarbu pažymėti, kad stiprinant Motorizuotąją pėstininkų brigadą „Žemaitija“ bus pradėtas formuoti Artilerijos batalionas, kovinės inžinerinės paramos vienetai ir taktinės psichologinių operacijų grupės, Žvalgybos ir Logistikos kuopos. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionuose bus pradėta formuoti po vieną papildomą kuopą, kurios vėliau sudarys naujo brigados „Žemaitija“ motorizuotojo pėstininkų bataliono branduolį.

Siekdami plėtoti karinį rezervą, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) kitąmet planuojame pakviesti apie 3,5 tūkst. jaunuolių, o į kartotinius mokymus – apie 500 rezervo karių. Tokius skaičius lemia Lietuvos kariuomenės dabartinės finansinės ir materialinės galimybės, taip pat kariuomenei iškelti kintančios gynybos politikos numatyti uždaviniai.

Tikimės, kad 2017 m. užbaigsime karių aprūpinimą apranga ir ekipuote: profesinės (PKT) ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių – 100 proc., karių savanorių – 75 proc. nuo to, ką gauna PKT ir NPPKT kariai. Žinoma, visa tai tikėjomės įgyvendinti jau per šiuos metus, tačiau dėl tam tikrų pirkimo procedūrų ir gamintojų apribojimų, pradėtų viešųjų pirkimų patikrinimų ir tyrimų numatytas planas buvo įgyvendintas ne pilnai. Minėti darbai bus užbaigti ateinančiais metais.

Nauji metai atneš Lietuvos kariuomenei ir nemažai naujovių, susijusių su ginkluotės ir karinės technikos įsigijimais. 2017 m. kariuomenę pasieks keliolika naujai įsigyjamų pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ („Vilkas“ – taip vadinsime lietuviškąją modifikaciją). Per ateinančius dvejus metus Lietuvos kariuomenę pasieks ir visos įsigytos vokiškos 155 mm kalibro savaeigės haubicos PzH2000, taip pat su jomis veiksiančios šarvuotosios vadovavimo mašinos M577 ir evakuaciniai tankai BPZ2.

Lietuvos kariai 2017 m. sulauks ir naujai įsigytų automatinių šautuvų G-36 (juos kitąmet pagaliau gaus visi Lietuvos kariai) ir povamzdinių 40 mm granatsvaidžių HK269, toliau modernizuojamų 120 mm minosvaidžių „Tampella“, prieštankinių ginklų „Javelin“, nešiojamų priešlėktuvinių sistemų GROM, taktinio ryšio, stebėjimo ir matavimo, įvairių apsaugos priemonių.

Tikrai džiugu, kad 2017–2018 m. Sausumos pajėgas papildys per pusantro šimto modernizuotų vadovavimo, netiesioginės ugnies paramos, medicinos ir mokymo paskirties vokiškų šarvuočių M577. Kasmet (iki 2022 m.) dalimis gausime naujų vokiškų sunkvežimių UNIMOG U5000, skirtų kariams vežti ir logistinei paramai užtikrinti. Bus tęsiamas ir naudotų karinių bei medicinos evakuacijos visureigių „Mercedes-Benz GD“, tralų ir kitų karinių transporto priemonių įsigijimas iš Nyderlandų kariuomenės.

Karinių jūrų pajėgų pajėgumams išlaikyti 2017–2019 m. bus tęsiamas patrulinio laivo pabūklų įsigijimas. 2017–2018 m. bus atnaujinama nardymo įranga.

Svarbu pažymėti, kad stiprinant oro gynybą kitąmet ir toliau bus įgyvendinimas vidutinio nuotolio oro gynybos projektas, pagal kurį dvi Lietuvos kariuomenės oro gynybos baterijos iki 2020 m. bus aprūpintos norvegiškomis antžeminėmis vidutinio nuotolio oro gynybos sistemomis NASAMS.

Kovinio rengimo srityje 2017-ieji bus taip pat intensyvūs. Kadangi ir toliau išlaikysime Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinių pajėgų ir nacionalinių Greitojo reagavimo pajėgų parengtį, ir toliau rengsimės savarankiškai šalies gynybai, turėsime nemažai treniruotis nacionaliniu lygiu, į pratybas įtraukdami šalies ginkluotųjų pajėgų ir su jomis susijusias institucijas ir šalies gyventojus. Negerėjant saugumo situacijai regione ir įgyvendinant NATO viršūnių susitikimuose priimtus sprendimus, toliau aktyviai treniruosimės drauge su sąjungininkais ir partneriais.

Ateinantys metai šioje srityje atneš mums naujų iššūkių, tačiau noriu pažymėti, kad jie tiesiogiai susiję su mūsų šalies saugumo stiprinimu. Pirmąjį pusmetį sulauksime į Lietuvą atvykstančios NATO sąjungininkų priešakinių pajėgų kovinės grupės. Šis tarptautinis karinis vienetas, kaip NATO priešakinio buvimo sustiprinimo Rytiniame Aljanso flange įgyvendinimo priemonė, ne tik nuolatos treniruosis Lietuvoje stiprindamas atgrasymo potencialą, bet prireikus kartu su mumis stos į kolektyvinę NATO šalies gynybą. Šis momentas mūsų kariuomenei ir visai šaliai yra ypatingai svarbus, todėl turime padaryti viską, kad šiam NATO vienetui būtų sudarytos tinkamos tarnybos sąlygos. Suprantu, kad, įgyvendinant šį tikslą, mūsų kariams, kaip šeimininkams, gali tekti patirti tam tikrų nepatogumų ar daugiau pasistengti priimant atvykusius sąjungininkus. Tačiau svarbu nepamiršti, kad visa tai – mūsų pačių ir mūsų šalies saugumo užtikrinimo labui.

Vystant reikiamą priimančiosios šalies paramos infrastruktūrą sąjungininkų priešakinėms pajėgoms dislokuoti ir siekiant priimti NATO labai aukštos parengties jungtines pajėgas 2017–2019 m. bus vykdomas Vilniaus karinių vienetų infrastruktūros projektas (Rokantiškių k.). Šiuo laikotarpiu vyks karinio miestelio projektavimo ir statybos darbai. Kol bus įgyvendintas šis projektas, mūsų sąjungininkai bus dislokuoti Rukloje, šiuo metu esamomis kariuomenės infrastruktūros sąlygomis.

Kalbant apie kariuomenės rutiną – karines pratybas – ypatingų pokyčių nebus. Tęsime visas kasmetines karines pratybas, kurios yra būtinos mums – kariams – kaip profesinio tobulėjimo sąlyga, be to, jos svarbios Lietuvai konsoliduojant įvairias valstybės institucijas ir visuomenę, kad būtų stiprinamas mūsų krašto saugumas.

Neplanuojame mažinti ir Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose. Tęsime dalyvavimą NATO misijose: Afganistane („Tvirta parama“), Turkijoje („Aktyvi užtvara“) ir Kosove (KFOR), Jungtinių Tautų stabilizavimo operacijoje Malyje (MINUSMA) ir keturiose Europos Sąjungos karinėse operacijose: mokymo misijose Malyje ir Centrinėje Afrikos Respublikoje bei jūrinėse operacijose „Atalanta“ ir „Sophia“. Nuo sausio mėnesio pradėsime dalyvauti ir JAV vadovaujamos koalicijos karinėje operacijoje Irake „Įgimtas ryžtas“.

2017 m. budėjimui NATO greitojo reagavimo pajėgiose skirsime įvairius štabo karininkus, nacionalinės paramos, ryšių ir informacinių sistemų, specialiųjų operacijų, vandenų išminavimo, judėjimo kontrolės, papildymo degalais ir vandens valymo elementus, apsaugos nuo cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio ginklo (CBRN) bei karo policijos būrius ir pėstininkų kuopą.

Septynių valstybių (Danijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų ir Norvegijos) karių pagrindu suformuotose Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose (#JEF), skirtose kovai su bet kokio pobūdžio krizėmis, 2017–2019 m. budės Lietuvos kariuomenės pėstininkų kuopa, karo policijos ir nacionalinės paramos elementai.

Viena vertus, visi aptarti planai džiugina, kita vertus, svarbu suvokti, kad jie yra sąlygoti labai rimtų saugumo grėsmių, kurios iškilo tiek visame pasaulyje, tiek mums artimoje aplinkoje. Esame priversti veikti kaip įmanoma greitai, tad laikas – lemiamas mūsų veiklos sėkmės faktorius. Tokiomis sąlygomis natūralu, kad kariuomenei keliami vis aukštesni reikalavimai, kurių didžioji dauguma, beje, yra susiję su karių profesionalumu, drausme, etika ir vertybinėmis nuostatomis.

Deja, pastaraisiais metais Lietuvos kariuomenei teko atlaikyti ne vieną rezonansinį įvykį. Galbūt mūsų atžvilgiu viešoji informacija žiniasklaidoje ir nebuvo visada objektyvi, galbūt tai net buvo daroma tendencingai, tačiau, mano manymu, tokiais atvejais vienintelis tinkamas būdas – atvirumo, skaidrumo ir tiesos kelias. Galbūt, jis neatves mūsų į sėkmę ir tiesą lengvai ir greitai, tačiau ilgainiui išliksime verti pagarbos tiek savo, tiek visuomenės požiūriu.

Visa tai tik patvirtina, kad kiekvieno kario asmeninė kompetencija, profesionalumas ir moralinės nuostatos turi didelės įtakos visos kariuomenės garbei ir reputacijai. Todėl, jei esate ar norite būti Lietuvos kariuomenės dalimi, turite ir turėsite laikytis nustatytų taisyklių, procedūrų, tarnauti sąžiningai ir garbingai. Kito kelio tiesiog nėra, jei norime sulaukti paramos ir pasitikėjimo iš mūsų visuomenės, sąjungininkų ir partnerių.

Tikiu, kad didžioji dauguma karių savo tarnyba, apsisprendimu ir elgesiu yra verti garbingo kario vardo ir padėkos. Žinau, daugelis jų neigiamas žinias apie kariuomenę priima labai jautriai, netgi asmeniškai. Toks suvokimas yra labai kilnus. Dėkoju Jums už tarnybą ir linkiu stiprybės!

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

2016.12.23; 04:44