Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimo vykdymo
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 412 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 941 „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 60-2354) (toliau – Nutarimas Nr. 412) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 411 „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 60-2353) (toliau – Nutarimas Nr. 411) panaikino atitinkamų Sveikatos priežiūros specialistų, tame tarpe ir Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, garantijas susijusias su sutrumpintu darbo laiku ir prailgintomis atostogomis, motyvuodama tuo, kad įvykdė socialinę lygybę.
Šių nutarimų iniciatorė buvo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Primintina, kad 2013 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – KT) priėmė nutarimą„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1195 „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintos Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos 6 punkto (2009 m. balandžio 29 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 941 „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo“ patvirtintų kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės 4 punkto (2009 m. balandžio 29 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos darbo kodeksui“ (toliau – KT nutarimas).
KT pripažino, kad Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 941 patvirtinto Sąrašo 4 punktas (2009 m. balandžio 29 d. redakcija) tiek, kiek jame sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, ir kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis, nustatytos vienodos trukmės kasmetinės atostogos neatsižvelgiant į tam tikrų kategorijų darbuotojų darbe patiriamą skirtingą nervinę, emocinę, protinę įtampą, prieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Darbo kodekso (2002 m. birželio 4 d. redakcija) 167 straipsniui, bei, kad Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1195 patvirtintos Tvarkos 6 punktas (2009 m. balandžio 29 d. redakcija) tiek, kiek jame sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, ir kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis, nustatyta vienodos trukmės darbo savaitė neatsižvelgiant į tai, kad tam tikrų kategorijų darbuotojai darbe patiria skirtingą protinę, emocinę įtampą, prieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Darbo kodekso (2002 m. birželio 4 d. redakcija) 145 straipsnio 2 daliai.
KT pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai nuostatos negali būti taikomos nuo tos dienos, kai jos oficialiai paskelbiamos „Valstybės žiniose“ (KT nutarimas paskelbtas 2013 m. gegužės 16 d.). Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Vyriausybė, leisdama teisės aktus, turi laikytis galiojančių įstatymų ir vykdydama vienus įstatymus ji negali pažeisti kitų (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2012 m. spalio 24 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, Vyriausybė, siekdama įgyvendinti KT nutarimą, turi nedelsiant panaikinti Nutarimą Nr. 411 ir Nutarimą Nr. 412. Vyriausybei nedelsiant nepanaikinus Nutarimų Nr. 411 ir Nutarimo Nr. 412, o KT nutarimui pripažinus juos prieštaraujančius darbo kodeksui ir Konstitucijai, susidaro teisinis vakumas, kurio pasekmėje sveikatos priežiūros specialistų įstatyminių garantijų dėl sutrumpinto darbo laiko ir pailginto poilsio laiko aiškiai nereglamentuoja jokia teisės norma. Šioje vietoje svarbu tai, kad iki Nutarimo Nr. 411 ir Nutarimo Nr. 412 įsigaliojimo, galiojęs teisinis reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumcija. Tai reiškia, jog įstatymas ar kita teises aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai.
Apibendrinat pasakytina tai, kad Vyriausybei delsiant bei nepanaikinus Nutarimų Nr. 411 ir Nutarimo Nr. 412, ir nesugrąžinus teisinio reguliavimo galiojusio iki šių nutarimų priėmimo, akivaizdžiai pažeidžiamos sveikatos priežiūros specialistų konstitucinės teisės, o taip pat, tai nėra suderinama su Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu.
Vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jo esmė tokia – valstybė privalo užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių dalyvių teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas (Byla Nr. 27/01-5/02-01/03).
Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarime nustatytų pareigų įgyvendinimo.
Vyriausybė įgyvendindama Darbo kodekso 167 str., kuriame nustatyta, kad: „Pailgintos iki penkiasdešimt aštuonių kalendorinių dienų kasmetinės atostogos suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.“, bei įgyvendindama Darbo kodekso 145 str. 2 d., kurioje nustatyta: „Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė”, bei LR DK 198 str. kuriame nurodoma: „Darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygas nustato Vyriausybė” Vyriausybė turi atsižvelgti į KT nutarimą.
KT nutarime pasisakė, kad, nustatant diferencijuotą darbuotojų darbo ir poilsio laiko trukmę turi būti atsižvelgiama į darbo aplinkos ypatumus, o sveikatos priežiūros darbuotojų darbo aplinkos ypatumai sietini, be kita ko, su 1) ligų specifika, 2) pacientų sveikatos būkle, 3) teikiamų paslaugų pobūdžiu ir intensyvumu, 4) sveikatos priežiūros procese naudojamais būdais ir priemonėmis. KT taip pat pabrėžė, kad tam tikrų kategorijų sveikatos priežiūros darbuotojų darbo pobūdis ir aplinka, tiesiogiai darantys įtaką darbe patiriamai protinei, emocinei įtampai, iš esmės skiriasi nuo kitų kategorijų sveikatos priežiūros darbuotojų darbo pobūdžio ir aplinkos.
Atsižvelgiant į tai, Vyriausybė diferencijuodama sveikatos priežiūros specialistų darbo laiką ir poilsio laiką, turi atsižvelgti į kiekvienos kategorijos sveikatos priežiūros specialistų darbo pobūdį ir aplinką, t.y. aiškiai identifikuoti kiekvienos kategorijos sveikatos priežiūros specialistų darbo aplinkoje patiriamą protinę ir emocinę įtampą, kurie sietini su ligų specifika, pacientų sveikatos būkle, teikiamų paslaugų pobūdžiu ir intensyvumu, sveikatos priežiūros procese naudojamais būdais ir priemonėmis.
Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant įgyvendinti minimą KT nutarimą, bei objektyviai nustatyti kiekvienos iš sveikatos priežiūros specialistų kategorijos patiriamą protinę ir emocinę įtampa darbe, mūsų nuomone, būtina atlikti Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimą kiekvienos kategorijos sveikatos priežiūros įstaigose.
Tokiam siūlymui pritarta dar prieš Nutarimo Nr. 411 ir Nutarimo Nr. 412 įsigaliojimą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-635 sudarytos darbo grupės siūlymuose: „SAM organizuoti darbuotojų darbo sąlygų ir psichosocialinių veiksnių keliamos rizikos įvertinimą ir ištyrimą sveikatos priežiūros įstaigose, dalyvaujant specialistus atstovaujančioms organizacijoms. Visose tyrimo planavimo ir įgyvendinimo etapuose turėtų būti užtikrintas skaidrus bendradarbiavimas tarp SAM ir specialistų organizacijų“ (2 punktas).
Šioje vietoje labai svarbu tai, kad Higienos institutas dar 2008 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 01-(1.25)-617 (iki Nutarimo Nr. 411 ir Nutarimo Nr. 412 įsigaliojimo )(priedas Nr. 1) pateikė išvadas ministerijai nurodydamas, jog „profesinės rizikos greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojų saugai ir sveikatai mažinimas turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai, ne vien tik ilginant kasmetinių atostogų trukmę, bet taip pat sprendžiant šių darbuotojų profesinio rengimo, darbo stažo senatvės pensijai gauti sutrumpinimo bei kitų socialinių garantijų: asmenų sveikatos būklės atitikties šio darbo sąlygoms įvertinimo, darbo apmokėjimo bei laiko apskaitos, GMP brigadų, tenkančių aptarnaujamai vietovei ir jų sudėties normatyvų, GMP įstaigų finansavimo, GMP paslaugų teikimo modelio teisinio reglamentavimo klausimus“ t. y. pritarė, kad reikia ne tik pailginti pailgintas atostogas, bet ir pasiūlė papildomai priemonių.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojams turėtų būti ne tik sutrumpintas darbo laikas mažiau nei 36 darbo valandų savaitės, bet prailgintos ir kasmetinės atostogos nuo 42 iki 56 kalendorinių dienų.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-498 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė „teisės aktų pakeitimams, reglamentuojantiems sveikatos priežiūros specialistų kasmetinių pailgintų atostogų trukmės ir sutrumpinto savaitės darbo laiko diferencijavimą pagal patiriamą protinę ir emocinę įtampą, parengti“. Atkreiptinas dėmesys, kad apie minėtos darbo grupės veiklą socialiniai partneriai – profesinės sąjungos, nėra informuotos, joks dialogas nevyksta.
Iš viešų šios darbo grupės pasisakymų matyti, kad ieškoma būdų formaliai įvykdyti KT nutarimą, o ne išsamiai ir objektyviai išgvildenti šią opią problemą.
Tai suponuoja išvadą, kad minima darbo grupė, neįsigilinusi į sveikatos priežiūros specialistų darbo specifiką, darbe patiriamą protinę ir emocinę įtampą, o priėminėdama sprendimus vien tik politiniais sumetimais, vien dėl to, kad „kažką daryti reikia“, vėl diskriminuos sveikatos priežiūros specialistus kaip socialinę grupę.
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-498 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytos darbo grupė „teisės aktų pakeitimams, reglamentuojantiems sveikatos priežiūros specialistų kasmetinių pailgintų atostogų trukmės ir sutrumpinto savaitės darbo laiko diferencijavimą pagal patiriamą protinę ir emocinę įtampą, parengti“ veiklos objektyvumo.
Primintina, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, atlikusi tyrimą, konstatavo ir Pažymoje (priedas Nr. 2) nurodė, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-04-29 nutarimai Nr. 411 ir Nr. 412 dėl nepaaiškinamų priežasčių, objektyvių, pagrindžiančių motyvų, neatlikusi sveikatos priežiūros specialistų protinės, emocinės įtampos sumažėjimo/padidėjimo faktinio įvertinimo (įrodymai nebuvo pateikti) pakeitė sveikatos priežiūros specialistų darbines garantijas (darbo laiko trukmė ir kasmetinių atostogų trukmė) jų bloginimo linkme, kai kitų kategorijų darbuotojams, kurių darbas taip pat susijęs su protine, emocine įtampa, šios darbinės garantijos liko nepakitusios. Taigi sveikatos priežiūros specialistai dėl savo kvalifikacijos (socialinės padėties) atsidūrė mažiau palankioje padėtyje nei kitų kategorijų darbuotojai, dirbantys darbą, susijusį su padidinta protine, emocine įtampa.“.
Reaguodama į šias išvadas, Sveikatos apsaugos ministerija, užuot atkreipusi, kaip dera valstybinei institucijai, tesugebėjo viešoje erdvėje iš to tik pasijuokti: "Tas LGKT sprendimas šiek tiek keistokas – švelniai tariant", – "Vakarų Lietuvos medicinai" sakė ministro Raimondo Šukio patarėjas Remigijus Bielinskas. O viceministrė Nora Ribokienė portalui tvirtino, jog medikų diskriminacija ir socialinė nelygybė (tiesa, ne kitų profesijų atstovų, bet vienas kito atžvilgiu) egzistavo būtent iki 2009 m., kol ministras A. Čaplikas įvedė lygybę."[1].
Vėlgi, netgi ir sulaukus KT nutarimo, kuris be kita ko netiesiogiai pasisakė ir diskriminaciniu atžvilgiu, 2013 m. birželio 6 d. vykusiame Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos trišalės tarybos posėdyje komentuodama susidariusią situaciją, N. Ribokienė drįsta teigti, kad dėl Nutarimo Nr. 411 ir Nutarimo Nr. 412: „<…> virš 70 proc. sveikatos priežiūros specialistų darbo sąlygos pagerėjo“, nors KT nutarime aiškiai nurodė, kad Vyriausybė esmingai pažeidė Konstituciją ir teisinis reguliavimas, kuriuo pakeistos sveikatos priežiūros specialistų socialinės garantijos yra antikonstitucinis.
Tokie darbo grupės veiksmai ir pasisakymai, sveikatos priežiūros specialistus atstovaujančioms profesinėms sąjungoms kelia susirūpinimą, ar iš tiesų, darbo grupė yra pajėgi tinkamai įgyvendinti KT nutarimą, ir priimti ne diskriminuojančius sveikatos priežiūros specialistus kaip socialinę grupę sprendimus, bei parengti ne antikonstitucinius nutarimų projektus.
Atsižvelgiant į tai, prašome, susidariusį klausimą spręsti, nepamirštant ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 2003, Nr.27-1089) 49.8 punkto, pagal kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamas teisės aktas (teisės akto projektas) turi būti suderintas su „Lietuvos Respublikos trišale taryba (toliau vadinama – Trišalė taryba) – teisės aktų projektai aktualiais darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarime dėl trišalio bendradarbiavimo. Jeigu teisės akto projektas buvo svarstytas Trišalėje taryboje, kartu su teisės akto projektu Vyriausybei teikiamos Trišalės tarybos išvados“, t.y. derinti tiek su Trišale taryba, tiek su mūsų Profesinėmis sąjungomis.
Apibendrinant tai kas išdėstyta, pasakytina, kad KT ne vieną kartą yra konstatavęs, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai). Žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata traktuotinas kaip valstybės funkcija (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai).
Valstybė turi pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai (sumažinti sveikatai keliamą pavojų, o tam tikrais atvejais, kai tai įmanoma, užkirsti jam kelią) (Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai), pagerinti žmogaus, visuomenės gebėjimą įveikti kilusį pavojų sveikatai, susirgus užtikrinti medicininių paslaugų prieinamumą (Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, tikslinga ne mechaniškai ir skubotai keisti esamą reglamentavimą, o atidžiai ir rūpestingai, išstudijuoti susidariusią padėtį ir tik tada priiminėti sprendimus, prieš tai juos suderinus su sprendimus liečiančiomis socialinėmis (suinteresuotomis) grupėmis.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, sveikatos priežiūros specialistus atstovaujančios profesinės sąjungos prašome:
Nedelsiant imtis veiksmų paruošiant Vyriausybės nutarimų projektus dėl Nutarimo Nr. 411 ir Nutarimo Nr. 412 panaikinimo ir teikti juos į artimiausią Vyriausybės posėdį tvirtinimui;
Pavesti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-498 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytai darbo grupei organizuoti darbuotojų darbo sąlygų ir psichosocialinių veiksnių keliamos rizikos įvertinimą ir ištyrimą sveikatos priežiūros įstaigose;
Į rengiamus teisės aktų projektus, kurie reglamentuos sveikatos priežiūros specialistų kasmetinių pailgintų atostogų trukmę ir sutrumpinto savaitės darbo laiko diferencijavimą įtraukti nuostatas – greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojams sutrumpintas darbo laikas iki 34 darbo valandų per savaitę, prailgintos kasmetinės atostogos nuo 42 iki 56 kalendorinių dienų; pateikti jau parengtų nutarimų projektus susipažinti socialiniams partneriams; Įtraukti į kuriamų teisės aktų (reglamentuosiančių sveikatos priežiūros specialistų kasmetinių pailgintų atostogų trukmę ir sutrumpinto savaitės darbo laiko diferencijavimą pagal patiriamą protinę ir emocinę įtampą) pakeitimų rengimą VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų profesinės sąjungos atstovus ir Lietuvos Medikų profesinės sąjungos atstovus.
Tikimės atviro bendradarbiavimo.
Albina Kavaliauskaitė, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė,
Violeta Seiliuvienė, VŠĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties, medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.
2013.07.01
[1] http://www.vlmedicina.lt/2012/01/socialine-mediku-diskriminacija-tesiasi-ar-baigesi-pries-trejus-metus-nuomones-skiriasi/
