Slaptai.lt pateikia nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, oficialų laišką, adresuotą LGGRT centro generalinei direktorei, Lietuvos Respublikos generaliniui prokurorui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, Vyriausybės kancleriui.
KREIPIMASIS
Nacistinės Vokietijos okupacijos metais labiausiai nukentėjo žydų tautybės Lietuvos Respublikos piliečiai – beveik visa bendruomenė buvo sunaikinta. Žydų genocide dalyvavo Vokietijos Reicho ir jam pavaldžios vietinės struktūros, įvairių tautybių kolaborantai.
Mes siekiame išaiškinti ir įvertinti visus dalyvavusius šiose žudynėse. Nusikaltėliai, nepriklausomai nuo tautybės, turi gauti, ko nusipelnė.
Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje pirmininkas Josephas A. Melamedas leidinyje „Crime and Punishment“ paskelbė kelių tūkstančių žydų genocide tariamai dalyvavusių lietuvių tautybės asmenų sąrašą. J. A. Melamedo sąraše sąmoningai nutylėtas vokiečių nacių esmingas vaidmuo žydų tragedijoje Lietuvoje. Būtina pabrėžti, kad vokiečiai naciai į nusikalstamą veiklą stengėsi įtraukti kuo daugiau įvairių tautybių gyventojų.
Minėtą sąrašą tyrė LGGRT centras ir taip pat sudarė savąjį preliminarų sąrašą-vardyną. Kadangi LGGRT centras atliko tyrimą J. A. Melamedo sąrašo pagrindu, neabejotina, kad LGGRT centro sąrašas taip pat sudarytas vien iš lietuviškų pavardžių. Tokia šališka metodika neturi teisinio ir istorinio pagrindo.
Žinoma ir istorikų nustatyta, kad žydų persekiojimo veiksmuose įvairiu mastu dalyvavo ir kai kurie žydų tautybės Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriuos, kaip ir kai kuriuos lietuvius, privertė tarnauti nacių okupaciniam režimui. Šie asmenys priklausė getų žydų savivaldos struktūroms – žydų komitetams, žydų taryboms, seniūnų taryboms, judenratams, getų žydų policijai.
Pastarosios steigėjai buvo žydų komitetai, kuriems getų policija buvo pavaldi. Tarp getų žydų policininkų buvo gestapo agentų ir informatorių. Minėtos institucijos bendradarbiavo (kolaboravo) su naciais. Tai pasireiškė tokiais veiksmais: rengė perkėlimo (evakuacijos) į getus planus, dalyvavo perkeliant tautiečius į getus, saugojo getus ir getų vartus, vykdė išorinę getų apsaugą ir visišką getų izoliaciją, administravo getus, tam tikslui buvo sukurtos įvairios tarnybos (pradedant sveikatos skyriumi, baigiant kalėjimu, karceriu, teismu), atrinkinėjo aukas, sprendė, ką palikti, o ką iš geto kalinių paaukoti, slopino pasipriešinimą, talkininkavo naciams pogromų getuose metu, dalyvavo palydint kolonas į Panerius, netgi dalyvavo žudant. Šia skaudžia tema dėl politinių konjunktūrinių sumetimų vengiama atvirai ir viešai kalbėti, užmirštant, kad atviroje visuomenėje nėra jokių istorijos temų tabu.
Istorikų darbuose yra konkrečiai aprašytos šios minėtų žydų savivaldos getuose institucijų ir žydų policijos veikos: prievarta mobilizavo į sunkius fizinius darbus, vykdė visuotinę geto gyventojų registraciją getų policijos nuovadose, getuose palaikė žiaurią ir griežtą vokiečių nustatytą tvarką, persekiojo nepaklusniuosius, juos areštavo, baudė, taikė fizinio poveikio priemones, mušė getų režimo pažeidėjus, uždarydavo į getų kalėjimus ir areštines, dalyvavo atrankose, ką palikti getuose, o ką išvežti, ėjo getų vartų sargybą, vykdė kratas, atiminėjo maistą, savinosi sušaudytųjų daiktus, sudarinėdavo deportuojamųjų į mirties fabrikus ir darbo stovyklas už Lietuvos ribų sąrašus, pagal gestapo nurodytą aukų skaičių savo nuožiūra atrinkdavo geto gyventojus sunaikinimui (šį gestapo nurodymą žydų tarybos įsakmiai perduodavo žydų policijai), išduodavo getuose įrengtas slėptuves su žmonėmis, sprogdino slėptuves, korė nusikaltusius, dalyvavo Ašmenos žydų žudynėse.
Šių faktų pakanka konstatuoti, kad žydų komitetai, tarybos, kai kurios jų sudarytos ir jiems pavaldžios tarnybos, getų žydų policija laikytinos su okupaciniu nacių režimu kolaboravusiomis ir jam talkinusiomis institucijomis, kurios skrupulingai ir aktyviai vykdė okupanto įsakymus.
Ypač tai taikytina žydų policijai, kuri dažnai veikė kaip baudžiamasis organas. Pastebėtina, kad žydų policininkai kartu su vokiečiais ir lietuviais policininkais iškeldindavo lietuvius iš butų, skirtų vokiečiams kolonistams apgyvendinti.
Vilniaus, Kauno, Šiaulių getų žydų policijai priklausė maždaug 500 asmenų, ginkluotų šaunamaisiais ginklais, rankinėmis granatomis, guminėmis lazdomis, rimbais. Pažymėtina, kad getų kaliniai nekentė žydų policijos. Apie tai atvirai rašoma kai kuriuose buvusių getų kalinių atsiminimuose.
Nusikaltę žmoniškumui getų žydų policijos nariai taip pat turi būti įtraukti į LGGRT centro sudaromą sąrašą. Dabartinis sąrašas sudarytas tautiniu – lietuvių pagrindu, todėl yra istoriškai ir politiškai tendencingas.
Kiekvienoje tautoje okupacijų, istorinių kataklizmų laikotarpiu atsiranda kolaborantų ir okupantų talkininkų. Tačiau tai nesumenkina sudėtų aukų, kovos už laisvę, priešinimosi prievartai prasmės. LGGRT centro sąraše turi būti asmenys, įvykdę nusikalstamas veikas, nepriklausomai nuo jų tautybės.
Reikalaujame sąrašą papildyti Lietuvoje nacių okupacijos metais nusikalstamomis veikomis pasižymėjusių žydų ir kitų kolaborantų, talkinusių vokiečiams, duomenimis. Tai atlikti nėra sudėtinga, nes Centriniame valstybės archyve saugomos getų žydų policijos bylos, kuriose esama informacijos apie personalinę sudėtį. Žydai policininkai, kaip ir lietuviai policininkai, sovietų okupacijos metais buvo teisiami, todėl išlikusios jų baudžiamosios bylos.
Pateikiame tiktai nedidelę dalį istorikų darbuose minimų žydų getų savivaldos administracijos pareigūnų, žydų policininkų duomenų: Moisejus Kopelmanas, Leiba Garfunkelis, Jakovas Goldbergas, Efraimas Rabinovičius, Grigorijus Volfas, Izraelis Bernšteinas, Abraomas Golubas, Pavelas Margolis, Vulfas Lurjė, Peisachas Meškucas, Rudolfas Valsondas, Michailas Bramsonas, Kopelis Gudinskis, Chaimas Rubinsonas, Dovydas Tamšė, Josifas Panemunskis, Levas Aronovskis, Mošė Levinas, Jakovas Abramovičius, E. Buchas, Benas Lipceris, Tanchumas Aronštamas (Aronšta), Chaimas Grosmanas, Jakobas Gensas, Iseris Gutneris, Abraomas Rabinovičius, Moiša Ušpicas, Baruchas Šliachteris, Menachemas Vilenskis, Gregoras Zundelevičius, Anatolis Fridas, Icchokas Leibovičius, Josifas Miškatas (Muškatas), Josifas Glazmanas, Salekis Desleris, Nasonas Ringas, Izidorius Fruchtas, Meiras Levas, Efroimas Gensas, Ch. Berlovičius, Dovydas Fainas, Zavelis Gocas.
Prašome ištirti, ar šie ir visi kiti archyviniuose dokumentuose minimi žydų komitetų, tarybų, seniūnų tarybų, judenratų, getų administracinių struktūrų pareigūnai, getų žydų policijos nariai nenusikalto žmoniškumui.
Prašome nustatyti išvardintų institucijų konkrečių pareigūnų asmenines nusikalstamas veikas persekiojant getų gyventojus nuo jų sutelkimo getuose iki getų likvidacijos.
Nacių okupacijos metais nusikaltusių asmenų sąrašas turi būti sudarytas ne sąmoningai vienakrypčiu tautiniu (lietuvių) pagrindu, o vadovaujantis kompleksišku pilietiniu principu, t.y. jame turi būti įrašyti duomenys įvairių tautybių Lietuvos Respublikos piliečių, įvykdžiusių nusikalstamas veikas.
Kreipimąsi pasirašė:
Lietuvos Kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos pirmininkas V. Zabielskas
Lietuvos Vietinės rinktinės karių sąjungos pirmininkas J.Kraulys
Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ pirmininkas A.Narutis
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos bičiulių klubo pirmininkas A.Burokas
Lietuvos Atsargos karininkų sąjungos CV pirmininkas I.Stankovičius
Atsargos karininkų sąjungos pirmininkas A.Vyšniauskas
Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas J.Dingelis
Gervėčių klubo pirmininkas A.Augulis
Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas J.Burokas
Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas V.Samys
Sausio 13-osios brolijos atstovas J.Bruzga
Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus sk. vadovas P.Mišeikis
P.S. Faktiniai duomenys paimti iš literatūros:
Bubnys. „Kauno ir Vilniaus getų žydų policija 1941–1944 m.“, Genocidas ir rezistencija, 2005, Nr. 1 (17).
A. Bubnys. „Kauno getas 1941–1944 m.“, Genocidas ir rezistencija, 2004, Nr. 2 (16).
http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2005~1367152255840/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content.
P. Stankeras. Lietuvių policijos batalionai 1941–1945 m. (skyrius „Žydų policija Lietuvos teritorijoje“), 2009.
Holokaustas Lietuvoje 1941–1944 m. (straipnsių rinkinys), sudarytojas Arūnas Bubnys. Vilnius: Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, 2011.
Vilnius, 2016-02-24
2016.02.29; 09:02
