Spalio 23 d. Lietuvos Vytautų klubas Kaune išsirinko naują prezidentą: ilgamečiam prezidentui V.Juodkai dėl sveikatos atsistatydinus juo tapo Vilniaus Vytautų klubo prezidentas Vytautas Paulaitis.
Sekretorius liko tas pats – Kauno technologijos universiteto fundamentaliųjų mokslų fakulteto dekanas mokslų daktaras V.Janilionis.
Kauno karininkų ramovėje susirinko Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės Vytautų klubų atstovai, įgalioti siūlyti kandidatus, balsuoti.
Atvyko keli “signatarai”, kaip mes juos vadiname, dalyvavę Lietuvos Vytautų klubo kūrimo iniciatyvinės grupės darbe, tarp jų – dabar jau buvęs Lietuvos Vytautų klubo prezidentas V.Juodka, Vilniaus Vytautų klubo narys dailininkas V.Gudelis ir kt.
Mes, įvairių Lietuvos miestų Vytautų klubų nariai dar gerai prisimename “Aukuro” klubo veiklą atstatant Vytauto Didžiojo paminklą Kaune, kai kurie jame aktyviai dalyvavome. Šis siekis buvo įgyvendintas 1990 m. liepos 15 d., minint 580-ąsias Žalgirio mūšio ir 560-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Tada didelis Vytautų pulkas iš visos Lietuvos, ypač 1930-aisiais gimusieji, su gėlėmis, dainuodami karo dainas, ėjo nuo Vytauto bažnyčios iki atstatyto skulptoriaus Vlado Grybo paminklo Vytautui Didžiajam. 1992 m. sausio 5 d. buvo įkurtas Lietuvos Vytautų klubas, o šiek tiek vėliau, vasario 15 d. susibūrė ir Vilniaus Vytautų klubas. Šios idėjos autoriais laikomi V.Tulevičius ir V.Gudelis.
Per beveik du dešimtmečius (šįmet jau šventėme Žalgirio mūšio 600-ąsias metines) Vytautų mūsų klubuose gerokai sumažėjo, bet ištvermingiausieji, ypač vilniečiai, dar nenuleidžia rankų.
Paminklas Vytautui Didžiajam Kaune buvo atstatytas per labai trumpą laiką (1988 – 1990). Kada, per kiek laiko pastatysime Vytautui Didžiajam paminklą Vilniuje? Buvo bandymų sostinėje pastatyti biustelį, ir dar netinkamoje vietoje, “už kampo”. Laimei, nepavyko. Prie to prisidėjo ir Vytautų klubų nariai. Gražu ir prasminga būtų, jeigu Lietuvos Vytautai taptų deramo paminklo Vytautui Didžiajam Vilniuje iniciatoriai. Ir ne vien tie Vytautai, kurie priklauso klubams – visi Lietuvos Vytautai, o jų dar nemažai. 600-ųjų Vytauto Didžiojo mirties metinių laukti, žinoma, nebūtina, bet, matant, kiek metų “dirvonuoja” Lukiškių aikštė, vargu ar tokį paminklą įmanoma pastatyti anksčiau, jeigu išvis įmanoma. Atėjo “vamzdžių” laikai, ir tautos didvyriams nelieka nei pinigų, nei noro. Bet štai marijampoliečiai ėmė ir pastatė.
Beje, Karininkų ramovėje susirinkę Vytautai priėmė rezoliuciją, kad Popiežiui Pauliui II Santakoje statyti paminklą – ne vieta.
Vartau Lietuvos Vytautų klubo leidinį “Vytautas”, Vilniaus Vytautų klubo laikraštį “Vytautai” (naujausią šio klubo laikraštį “Vytautai”gavo kiekvienas rinkiminio susirinkimo dalyvis). Be jokios abejonės – giliausią vagą per 18 veiklos metų išvarė Vilniaus Vytautų klubas (prezidentai V.Jurgutis, V.Tulevičius, V.Paulaitis). Išleistos kelios knygos, surengti keli moksleivių rašinių konkursai, kelios mokslinės konferencijos, išleisti ir mokykloms išdalinti Vytauto Didžiojo portretai (dailininkas Antanas Račas). Ekskursijos, susitikimai (pavyzdžiui, su Punsko Vytautais), šventiniai renginiai… Neturiu tikslo viską čia suminėti. Kas padaryta – padaryta, dabar reikia žiūrėti į priekį, ne atgal. Naujajam Lietuvos Vytautų klubo prezidentui linkime sėkmės.
Vytauto Visocko nuotr.
2010.10.26
