Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pristatė tradicinį bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
Pateiktoje grėsmių ataskaitoje pabrėžiama, kad agresyvi Rusijos politika tampa priemone pateisinti Kremliaus valdantįjį režimą. Žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad kol kas politinių permainų Rusijoje tikėtis neverta. Kartu pažymima, kad kibernetinės atakos 2018 m. buvo vienas svarbiausių Rusijos užsienio politikos įrankių, o Lietuvos istorija ir partizaninis judėjimas – pagrindinis istorijos politikos taikinys.
„Agresyvi užsienio politika tampa svarbiausia priemone pateisinti Rusijos valdantįjį režimą. Rusija bando išsikovoti jai „priklausiančią“ vietą tarptautinėje sistemoje, prieš esą „silpnus“ Vakarus derindama diplomatiją ir įtakos operacijas, kituose regionuose ieškodama galimybių mažinti JAV ir Europos įtaką“, – rašoma žvalgybos ataskaitoje. Visgi VSD ir AOTD grėsmių vertinime akcentuojama, kad Vakarai vis dažniau prieš Rusiją imasi atsako priemonių.
„Politinių permainų Rusijoje nėra ir jos mažai tikėtinos. Kremlius tik toliau stiprina visuomenės kontrolės priemonių arsenalą ir sėkmingai manipuliuoja fasadinės demokratijos atributais – pseudorinkimais, pseudoopozicija, toleruoja socialinius, tačiau ne politinius klausimus keliančius protestus“, – teigiama ataskaitoje.
Anot žvalgybos, 2018 m. Rusija toliau stiprino karinius pajėgumus, taip pat ir šalia Lietuvos esančioje Kaliningrado srityje.
„Čia dar artimiausioje perspektyvoje ketinama dislokuoti papildomą puolamąją ginkluotę, oro gynybos ir aviacijos pajėgumus. Rusija stiprina gebėjimą vykdyti kovos veiksmus per 24-48 valandas nuo įsakymo gavimo“, – pabrėžiama dokumente.
Nors ataskaitoje teigiama, kad karinė jėga tampa vienu iš pagrindinių Rusijos užsienio ir saugumo politikos instrumentų, didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti NATO kariniai pajėgumai labai mažina tikimybę, kad Kremlius ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes“, – teigiama bendroje VSD ir AOTD ataskaitoje.
Rusija siekia prisitaikyti prie atsako, kurį, reaguodamos į Kremliaus veiksmus, taiko Vakarų šalys.
„Rusijos žvalgybos tarnybos bando prisitaikyti prie prieš jas nukreiptų gynybinių Vakarų šalių, tarp jų ir Lietuvos, veiksmų: naudoja verslo, turizmo ir kitą nediplomatinę priedangą, plečia geografinį operacijų spektrą, žvalgybos operacijas perkelia į Rusiją ar trečiąsias valstybes, naudojasi Rusijai palankių valstybių galimybėmis (ypač Baltarusija), manipuliuoja bendra sovietine praeitimi, ieško ideologiškai Rusijai artimų asmenų, itin aktyviai verbuoja į Rusiją ir Baltarusiją vykstančius Lietuvos ir kitų šalių piliečius“, – rašoma ataskaitoje.
Pasak Lietuvos žvalgybos, Rusijos vystomi pajėgumai kibernetinėje erdvėje tampa svarbiu, kol kas tinkamo Vakarų atsako nesulaukiančiu elementu, įgyvendinant žvalgybos ir įtakos operacijas užsienio valstybėse. Ataskaitoje pabrėžiama, kad vykdydama šią veiklą, Rusija neriboja savęs nei geografiniu, nei taikinių reikšmingumo požiūriu, tikėdamasi išvengti atsakomybės.
Lietuvos istorija ir partizanų pasipriešinimas yra vienas pagrindinių Rusijos taikinių.
„Rusija, siekdama menkinti Lietuvos valstybingumą, plėtoja istorijos politikos projektus: neigia Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos okupaciją ir propaguoja teigiamą sovietų įtakos Lietuvos raidai įvaizdį. Į šiuos projektus Rusija ypač stengiasi įtraukti jaunimą. 2018 m. vienas pagrindinių Rusijos istorijos politikos taikinių buvo Lietuvos partizaninis judėjimas, neatitinkantis Rusijos plėtojamų ir Lietuvos valstybingumą menkinančių istorijos naratyvų“, – teigiama ataskaitoje.
Rusijos režimas, siekdamas paveikti Lietuvos vidaus procesus, ardomojo pobūdžio veiklai išnaudoja demokratijos laiduojamas žmogaus laisves ir teises.
„Prisidengdama siekiu rūpintis savo diaspora, ji bando skaldyti Lietuvos visuomenę, o kultūrinių ryšių plėtrą pasitelkia pateisindama agresyvią užsienio politiką. Rusija siekia paveikti Lietuvos politinius sprendimus, tačiau šiuo metu nėra pagrįstų prielaidų teigti, kad jai yra pavykę įgyti norimą įtaką“, – rašoma VSD ir AOTD ataskaitoje.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.02.05; 07:35
