Liustracija Lietuvoje


Prisimenu tik trijų žmonių viešus prisipažinimus, jog okupacijos metu jie bendradarbiavo su KGB.

Vienas – ant bačkos Katedros aikštėje, kiti du – spaudoje. Įžymus sportininkas, rašytojas, visiems gerai žinomas pasaulio įvykių apžvalgininkas. Ir visi trys šiandien gerbiami Lietuvoje žmonės. Nuo jų plačiąja prasme (ne asmeniškai) nukentėję žmonės atlaidūs. Ir tai yra gerai.

Apie tuos, kurie „liustravosi“, viešai neskelbiama. Saugomas jų privatumas. Bent jau tol, kol jie nesugalvoja balotiruotis rinkimuose.

Bet į žiniasklaidą tokių slapta pas supratingus jurgelius, laurinkus, pocius ir pan. pasitikrinusių nemažas būrys veržiasi. O ir nepasitikrinusių. Ir žiniasklaidoje mielai jiems žodis yra suteikiamas. Net proteguojamas. Nors tokį patį žodį galėtų išsakyti ir šimtai kitų įvairiai mąstančių protingų lietuvių šalyje ir užsienyje. Niekaip nesusikompromitavusių.

Yra tokia populiari pusiau teisinė formulė Amerikoje, bandant įtikinti prisiekusiuosius, kad būtent tas žmogus yra kaltas padaręs nusikaltimą, kai tiesioginių kaltės įkalčių lyg ir nėra: If it looks like a duck, swims like a duck, and quacks like a duck, then it probably is a duck (tai – iš vikipedijos).

Ir ji neretai prisiekusiesiems būna veiksminga. Gyvenimiška patirtimi ir sveiku protu vadovaujantis.

Atpažinti šiuolaikinius lietuviškus KGB duck nėra sunku bet kurios žiniasklaidos redaktoriui. Juk čia net ne teismo klausimas. Tiesiog padorumo. Leisti ar neleisti duck pasisakyti aktualiais visuomenei klausimais. Juk pasiūlymų pasisakyti netrūksta, tarp jų – norinčių tapti Seimo nariais. Bet yra „pamėgtieji“.

O, jeigu tai būtų jų bendradarbiavimo su KGB istorijos, visai kitas reikalas. Daugeliui suprantamas.

Kalbu apie tai šiandien, kadangi šis tas turėjo įvykti ir tokių redaktorių samonėje, pamačius, kokiais metodais dirba KGB Ukrainoje ir pasaulyje. Bet kol kas to nematau.

Vėl iškyla lietuviškos „liustracijos“ pabaigos klausimas. Ir nematau kito kelio, kaip visiško viešumo. Atlaidumo dvasioje.  

Nuotraukoje: komentaro autorius Kastytis Stalioraitis.

2014.10.19; 20:12

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *