„Prezidento Ilchamo Alijevo vyriausybė nori sudaryti buvusiai sovietinei respublikai ištaigingumo ir demokratiškumo įvaizdį.
Prezidento patarėjas Ali Chasanovas sako: „Mes norime Persų įlankos karalysčių turtų ir Europos šalių atvirumo“, – cituoja Irena Biušleb laikraštyje „Neue Zürcher Zeitung„.
„Tačiau jis pripažįsta, kad šalis dar nepasiekė aukščiausio demokratijos laiptelio“, – tęsia ji. Anot jos, pažangos šioje srityje praktiškai nėra.
Stebėtojai laukia reformų, tačiau opozicija ir kritiškai nusiteikusi žiniasklaida, o taip pat nepriklausomi musulmonų dvasiškiai ir civiliniai aktyvistai atsidūrė marginalinėje padėtyje. Vyriausybė kuria pilietinės visuomenės regimybę formaliai nepriklausomų organizacijų pagalba.
Ir vis dėlto, tęsia I.Biušleb, Vakarų Europos ir Amerikos politikai periodiškai teigiamai atsiliepia apie demokratinę šalies raidą, ir tai galima vertinti kaip sėkmingo lobizmo rezultatą. Ryšiai su visuomene pajungti tam, kad „atsirastų investorių į šalies infrastruktūrą. Naftos bumas eina į pabaigą, o pramonei, nesusijusiai su naftos verslu, kurti profesionalios kompetencijos trūksta“.
Be to, pasak I.Biušleb, „trapus ir nacionalinis Azerbaidžiano tapatumas, – jis įgijo nepriklausomybę tik prieš 20 metų, yra sudėtingoje geostrateginėje situacijoje tarp Rusijos ir Irano“ ir jį slegia neišspręstas su Kalnų Karabachu susijęs konfliktas.
Be to, „teigiamas įvaizdis užsienyje padeda įteisinti autoritarinę politiką savų gyventojų atžvilgiu“, tęsia I.Biušleb. Tais tikslais dirba tiek Vakarų ryšių su visuomene agentūros, tiek ir tokios Azerbaidžiano firmos kaip Azerbaidžiano Europos draugija (TEAS), rengianti Europos politikams, žurnalistams ir garsenybėms pramogas, pavyzdžiui, tokias, kaip renginiai, dalyvaujant azerbaidžianiečių džiazo pianistui Isfarui Sarabskiui.
Nepriklausomos naujienų agentūros “Turan” direktoriaus Mechmano Alijevo ir „International Crisis Group” duomenimis, Kiamaledinas Geidarovas, TEAS generalinio direktoriaus tėvas, – vienas ir turtingiausių Azerbaidžiano biznierių ir vienas iš galingiausių šalies ministrų. Ypatingųjų situacijų ministrui priklauso holdingas „Gilan”. Tarptautiniu lygiu veikiančios UEI kompanijos portale TEAS pristatomas kaip dukterinė kompanija.
„Europos Taryba Strasbūre laikoma lobistų susibūrimo vieta“, – rašo I.Biušleb. Antai Tarybos deputatė nuo Liuksemburgo Anna Brasser patvirtino, kad buvo pakviesta švęsti Azerbaidžiano nepriklausomybės 20-mečio vyriausybės sąskaita, bet kelionės atsisakė, nes įeina į komitetą, kuris kontroliuoja, kaip laikomasi žmogaus teisių šalyse, neseniai gavusiose vietą Europos Taryboje.
Kiti deputatai, pasak I.Biušleb, matyt, ne tokie delikatūs: pavyzdžiui, formalų 2009 metų referendumą, kuriame I.Alijevui buvo leista antrą kartą balotiruotis į prezidentus po dviejų kadencijų, keturi Vakarų Europos politikai pavadino „azerbaidžianiečių tautos stabilumo siekiu“, nors Europos komisija apibrėžė jį kaip šalies demokratinės raidos regresą.
Europos Tarybos deputatas nuo Vengrijos Matjas Jorzis sako, kad kaltinimai lobizmu nuolat iškyla, tačiau jie netikrinami, o Rusija, Azerbaidžianas ir net jo amžinas priešas Armėnija palaiko vieni kitus tuose siekiuose.
Ir dėl to, pasak Liaudies fronto partijos vadovo Ali Karimlio ir opozicijos politiko Murado Gasanlio, Europos Taryba neteko gyventojų pagarbos. „Iki Azerbaidžiano priėmimo į Europos Tarybą buvo vilties, kad įstojimas privers vyriausybę įvykdyti demokratines reformas. Tačiau Europos Tarybos standartai taip ir nebuvo įgyvendinti“, ir Vakarų įvaizdis nukentėjo.
Kai kurie stebėtojai baiminasi opozicijos suradikalėjimo, rašo I.Biušleb. „Iki šiol azerbaidžianiečiai, daugiausia šiitai buvo laikomi saikingais musulmonais. Tačiau daugelį metų pamokslautojai iš Irano, Turkijos, Saudo Arabijos ir Šiaurės Kaukazo bando skleisti griežtesnes ir konservatyvesnes islamo formas. Vienintelis užsienio televizijos kanalas, kritikuojantis vyriausybę, transliuoja iš Irano.
Neatmetama galimybė, kad radikalios religinės ir politinės idėjos paplis labiau, ypač jeigu plačiųjų gyventojų sluoksnių socialinė padėtis nepagerės, kai netrukus baigsis naftos bumas“, – perspėja I.Biušleb.
Nuotraukoje: azerbaidžanietės senoviniais nacionaliniais drabužiais.
Šaltinis: „Neue Zürcher Zeitung”
2012.11.29
