LŽSP palaiko rengiamą atsinaujinančios energetikos plėtros įstatymą


Steigiamos Lietuvos Žaliųjų Sąjūdžio Partijos (LŽSP)  politiniu uždaviniu bus rūpestis žmogumi, jo sveika socialine, ekonomine, ekologine ir psichologine aplinka. Žmogus negali būti „prievartaujamas“ nesąžiningais, melagingais, nekompetetingais ir neapgalvotais valdžių veiksmais, dažniausiai veiksmais be ateities arba su abejotina perspektyva. Mes, būsimoji LŽSP, kalbame ir kalbėsime apie darnų žaliąjį vystymosi kelią. Tačiau apie kokį darnų kelią mes galime šnekėti savo piliečiams, jei alternatyvios energetikos ideologija Lietuvoje iš pagrindų yra iškastruota. Lietuvos visuomenė yra patekusi į spąstus. Čia yra sukurtos ir galioja keisčiausios „dujų, vandens, šildymo  ir elektros formulės“. Taigi vienu svarbiausiu ir pirmaeiliu LŽSP politiniu uždaviniu mums turėtų tapti „tų mįslingų formulių rekonstrukcija“.

Jose nebegali likti oligarchinių ir korumpuotų nežinomųjų. Mums tikrai nepakaks pagrindinių pasaulio žaliųjų principų, nes Lietuva truputį kitaip sukonstruota nei likęs pasaulis. Jei nesikeisime, jei nieko nekeisime (tame tarpe – valdžios), tai, priešingu atveju šiame krašte nei apie darną, nei apie plėtrą, nei apie taupymą net šnekos negalės būti. To paprasčiausiai neapsimokės daryti. Neapsimokės dėl galiojančių „ydingų formulių ir tvarkų“. 

Įsisąmoninkime, kad tik dirbantieji ir gaunantys padorų atlyginimą Lietuvos gyventojai užtikrina ir užtikrins savo bei visos Lietuvos darnų politinį, ekonomiškai ir socialiai saugų, valstybės funkcionavimą.

Lietuvoje visos paminėtos sritys yra iškreiptos. Politiškai  gyvenimas nėra saugus dėl žaliavinės priklausomybės nuo Rusijos, t.y. nebus dujų ir elektros, nebeliks ir dirbančiųjų. Politinį nesaugumą sąlygoja ir neadekvatūs, nesuprantami, o gal kartais ir nusikalstami, visų Nepriklausomybės laikų valdžių veiksmai.

Ekonomiškai Lietuva nesaugi, nes yra labai dideli migracijos mąstai.  Darbingiausia visuomenės dalis kuria ekonominę gerovę kitose valstybėse, savo ateitį kartu su savo atžalomis, t.y. potencialiais būsimos Lietuvos ekonomikos dalyviais, – mato svetur. 

Socialiai Lietuva nesaugi, nes yra labai daug bedarbių, mokesčių sistema yra vos alsuojančiame lygmenyje, pensinio amžiaus žmonių aprūpinimas yra kritinėje būklėje.

Jei nesikeisime,  jei nieko nekeisime, tai šiame krašte nei apie darną, nei apie plėtrą, nei apie naujos darbo jėgos poreikio plačiame atsinaujinančios energetikos sektoriuje atsiradimą net šnekos negalės būti. 

Blaiviai ir logiškai mąstant viena palankiausių sričių Lietuvai užsitikrinti politinį, ekonominį ir socialinį saugumą yra darni atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra. Drąsiai pareiškiame – kad, jei bus pastatyta nauja atominė, tai ji labai apribos atsinaujinančios energetikos pilnavertį atsiradimą bei darnią plėtrą. Naujai atominei elektrinei ne vieta Lietuvoje. Nereikia jų ir jos pakraščiuose pas mūsų kaimynus. Pastaruoju metu pasaulio mokslininkams sukūrus naujas technologines medžiagas, atsirado didžiulis pasirinkimas naujų ir labai efektyvių energijos gamybos būdų, tiek panaudojant Saulę, Vėją, Vandenį, net ir Mėnulį.

Žinia, dabar yra rengiamas atsinaujinančios energetikos plėtros įstatymas. LŽSP palaiko jo atsiradimą (seniai jo reikėjo). Jo pagrindinis tikslas – garantuoti pastovų šalies aprūpinimą energija, mažinant priklausomybę nuo energijos importo, naudoti atsinaujinančios energijos išteklius, skatinti šilumos ir elektros, degalų gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų diegimą ir vystymąsi. Šio įstatymo nuostatų vykdymas turės užtikrinti Lietuvos įsipareigojimą, kad atsinaujinančios energetikos dalis bendrame energijos suvartojime 2020 metais sudarytų 23 proc. Įstatymo išdavoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis šilumos energijos balanse padidės iki 60 procentų, o namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidės iki 80 procentų.

Kalbama ir apie realiausių Lietuvos sąlygomis atsinaujinančios energetikos sektorių suminės įrengtosios galios padinimą – vėjo elektrinių iki 500 MW, saulės elektrinių – iki 50 MW, hidroelektrinių – iki 250 MW, biokuro – iki 150 MW. Žinoma negalėtume ignoruoti ir geoterminės energetikos, ypač Lietuvos vakarinėje dalyje. Visa tai numatyta. Bet teks daug pastangų (tame tarpe ir politinių) įdėti, kad tai įgyvendintume. Reikalinga partija, kuri prižiūrės, kaip tai vyksta. Partija, kuri tai darys kartu su kitomis pažangai ir darniai plėtrai nusiteikusiomis partijomis. Mes pretenduojame ja būti.

Žinia, šis įstatymas turi bendrą lietuviškąją nacionalinę ypatybę. Jis stringa, stringa, kaip ir visi kiti, panašūs, kur kalbama apie didžiulius finansus. Bet nežiūrint keblumų manytume, kad po šio įstatymo priėmimo, kaip atraminės pozicijos patvirtinimo, netrukus, gal net sekančios kadencijos Seime, bus verta galvoti apie daug geresnius rodiklius, ženkliai priartinančius mus prie šios srities lyderių – Švedijos ir  Danijos.

Pabrėžtinai pasakysiu, kad atsinaujinančios energetikos darnią plėtrą turi atsakingai ir skaidriai formuoti valstybė. Tai procesas, kuris apima visą veiksmų spektrą – visuomenės švietimą, specialistų rengimą, informacinės ir komunikacinės sistemos formavimą, teisinį reglamentavimą, mokslo tyrimų, naujų technologijų rengimą, gamybos, energetinių objektų statybą ir jų įjungimą į energetikos ūkį.

LŽSP tai ir ruošiasi daryti.

Nuotraukoje: Saulius Lapienis, steigiamos LŽSP iniciatyvinės grupės narys.

2010.06.15

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.