Vilniaus paveikslų galerijoje pristatyta JAV lietuvių kultūrininkės ir meno mecenatės, Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatės Marijos Remienės knyga „JAV lietuvių kultūros keliuose“.
Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje vyko Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių visuomenininkės Marijos Remienės knygos „JAV lietuvių kultūros keliuose“ (Vilnius, 2001, 608 p.) pristatymas. Tai šios kultūrininkės knyga, kurioje telpa gausūs faktai, istorijos apie lietuvių pastangas išlaikyti savo tautinę tapatybę ir kultūra svečioje šalyje.
Apdovanojimai lietuvių kultūros puoselėtojai
M. Remienė už nuopelnus įvertinta ne vienu apdovanojimu: 1996 m. popiežius Jonas Paulius II apdovanojo medaliu „Pro Ecclesia et Pontifice“; 1998 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga apdovanojo I laipsnio LPKTS Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi už nuopelnus Lietuvai; 2002 m. Lietuvos valstybė apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu; 2008 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis apdovanojo Žvaigžde; 2010 m. Širvintų rajono taryba suteikė Garbės piliečio vardą; 2010 m. Lietuvos vyriausybė suteikė Jono Basanavičiaus premiją.
Apie pristatomą knygą ir jos autorę
Vakarą vedė Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. M. K. Čiurlionio jubiliejinių metų proga pianistas Aidas Puodžiukas atliko tris minėto kompozitoriaus preliudus. Po meninės įžangos vedėjas kvietė sakyti kalbų. Kultūros ministerijos Regionų skyriaus vedėja Irena Seliukaitė sakė, kad M. Remienės knygoje sukauptos žinios apie tautinės tapatybės ugdymą toli nuo tėvynės. Ji akcentavo, kad perskaičius knygą labiausiai įstrigo mintis apie laikinumo pojūtį toli nuo tėvynės. Šis pojūtis knygos autorę lydėjo iki tol, kol buvo gyvi tėvai, nes visi ketino grįžti į gimtinę. Anot I. Seliukaitės, „tėvynės ilgesys yra tas jausmas, kurį žmogus sunkiausiai gali įveikti“.
Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Arvydas Daunoravičius kalbėjo apie tai, kad M. Remienė ir jos veikla yra puikus pavyzdys, kaip didžiąją dalį savo gyvenimą užsienyje gyvenusių žmonių ryšys su tėvyne nenutrūksta. „Jie neleido dulkėms nukloti Lietuvos laisvės bylos.“ A. Daunoravičius pasidžiaugė, kad pristatoma knyga yra „dar viena plyta į Lietuvos valstybingumo, istorinės atminties mūrą“.
Kultūros istorikė, teatrologė Gražina Mareckaitė M. Remienę apibūdino tokiais žodžiais: „Marija yra kultūros vadybininkė.“
Dar viena dovana Lietuvai – Maironio paveikslas
Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė pasidžiaugė M. Remienės knyga, kurioje „60 metų, paaukotų Lietuvybei, sugulė į knygą“. Anot jos, apie šią JAV lietuvių kultūrininkę galima pasakyti, kad tai „paprasto žmogaus nepaprastas gyvenimas.
V. Paplauskienė pasidalino džiugia žinia, kad poeto Maironio gimimo 150 metų jubiliejaus programai į Lietuvą iš Čikagoje leidžiamo laikraščio „Draugas“ būstinės atvežtas lietuvių tautos dainiaus Maironio portretas. Šį kūrinį 1924 m. nutapė dailininkas Jonas Šileika. M. Remienė paveikslo reprodukcijas padovanojo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriui Mindaugui Kvietkauskui ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkui Antanui A. Jonynui. Rugsėjo 29 d. Kaune, Maironio namuose, per M. Remienės knygos pristatymą šis J. Šileikos kurto Maironio paveikslo originalas perduotas Maironio literatūros muziejui.
Lietuvos dailės muziejaus ryšių su išeivija koordinatorė Julija Mušinskienė kalbėjo apie M. K. Čiurlionio galerijos sugrįžimą į Lietuvą, nes tai taip pat vienas iš gausybės JAV lietuvių nuopelnų Lietuvos kultūrai. Prie to nuopelno yra prisidėjusi ir M. Remienė.
Linkėjimai iš gimtųjų Musninkų
M. Remienė padėkojo kalbėjusiems už gražius žodžius, pasidžiaugė, kad į knygos pristatymą atvyko Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis, Žiežmarių Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios klebonas Rokas Puzonas, Vilniaus dailės akademijos profesorius, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Antanas Kmieliauskas. Beje, šio dailininko kurta arkangelo Mykolo skulptūra 2003 m. birželio 29 d. buvo pašventinta Musninkuose (Širvintų r.). Skulptūros pastatymu savo gimtajame krašte rūpinosi M. Remienė. Už tai ir dar už daugelį gerų darbų musninkiečiai savo kraštietei labai dėkingi.
Dalis jų atvyko ir į knygos pristatymą. Tai Širvintų rajono meras Vincas Jasiukevičius, Širvintų rajono savivaldybės direktorė Elena Davidavičienė, Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos direktorius Vladas Trakimavičius, Musninkų Švč. Trejybės bažnyčios kleb. teol. lic. Virgilijus Balnys, Širvintų rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėja Vita Majerienė. Vladas Trakimavičius ištarė M. Remienės žodžius, kuriuos jis sakėsi visada kartojantis ir gimnaziją baigiantiems abiturientams: „Jaunime, kur bebūtum, sugrįžk namo, pastatyk pilį, jei negali jos, tai pasodink medį ar bent gėlę. Nuo to Lietuva bus tik gražesnė.“ Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos moksleiviai atliko meninę programą.
Vakaro pabaigoje su knygomis rankose svečiai laukė, kol autorė pasirašys autografą. Kiekvienam ji rado šiltą ir asmenišką žodį.
Marijos Remienės nuopelnai Lietuvai
M. Remienė finansavo Musninkų Švč. Trejybės bažnyčios interjerų ir eksterjerų restauravimo darbus, šiai bažnyčiai yra paskyrusi per 60 000 dolerių. Rėmė kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje Guronių k. (Kaišiadorių r.) Kryžiaus kelio pirmąją koplyčią. Nuo to laiko, kai Lietuvoje atkurta nepriklausomybė, finansuoja gimtųjų Musninkų moksleivių kūrybos konkursus, skiria premijas ir paramą mokyklos kultūrinėms iniciatyvoms. 2005–2010 m. M. Remienė padovanojo Lietuvai ir perdavė saugoti Lietuvos dailės muziejui 37 Adomo Galdiko eskizus ir piešinius, 2007 m. – Adomo Galdiko (1893–1969), Adomo Varno (1879–1979), Vytauto Kasiulio (1918–1995), Pauliaus Augio (1909–1960) ir kt. Dailininkų grafikos ir tapybos kūrinius, 2008 m. – Adomo Galdiko penktojo dešimtmečio pradžios piešinių albumą – 55 Lietuvos, daugiausia Žemaitijos, gamtovaizdžius.
Marija Remienė yra išleidusi prisiminimų knygą „Atsukant gyvenimo laikrodį atgal“ (Vilnius, „Spaudos projektai“, 2002 m., 440 p.), kaip sudarytoja knygą „Draugui – 100. Už tikėjimą ir lietuvybę“ (Vilnius, Lietuvių katalikų spaudos draugija, 2009, 524 p.).
Juozo Vercinkevičiaus nuotraukose: Marijos Remienės knygos „JAV lietuvių kultūros keliuose“ viršelis, M. Remienė (centre) su Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos moksleivėmis, atvykusiomis į knygos pristatymą.
2011.10.14
