“Matulevičiau, mažiau kalbėk apie tai, ką žinai, ir grasinimai liausis”


Print

Šiandien portalo “Slaptai” svečias – buvęs ilgametis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius.

Dr. A.Matulevičius dabar vadovauja visuomeniniam judėjimui “Tautos ateities forumas” (TAF). A.Matulevičius taip pat yra didelį populiarumą sulaukusios knygos “Valstybės valdymo užkulisiai” autorius. Spalio 25 dieną TAF vadovas su keliomis kitomis visuomeninėmis organizacijomis rengia piketą prie LR Konstitucinio Teismo. Bus viešai piktinamasi dėl Konstitucinio Teismo neleistinų veiksmų griaunant lietuviškąją šeimą kaip mūsų tautos ir valstybės egzistencinį pagrindą.

Su Tautos Ateities Forumo vadovu Algimantu Matulevičiumi kalbasi portalo Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas. 

Praėjusi savaitė buvo pilna visokių pikantiškų skandaliukų? Koks skandalas, Jūsų manymu,  įvardytumėte kaip svarbiausiu?                       

Svarbiausias įvykis, bet tokiu dėl mūsų žiniasklaidos pasidavėliškumo netapęs, tai kraujo praliejimas prie Kažokiškių sąvartyno. Ten brutaliai buvo užpultas taikus TAF piketas ir sužaloti žmones. TAF pirmininko pavaduotojas Rimas Urbus buvo policijos automobilyje sumuštas, TAF valdybos nariai Laimutei Petraitienei sulaužyta ranka, o TAF atstovui Andriui Dambrauskui nulaužtas pirštas. Tačiau mūsų žinasklaidai ženkliai įdomesni parlamentaro Sauliaus Stomos santykiai su jauna, gražia mergina. Ir kas blogiausia, ne tik žiniasklaidai, o ir politikimas. Šis antikonstituciškas, antikchumaniškas režimas taip suįžūlėj , kad net luošina žmones –  ir iš valdžios jokios reakcijos. O kai Minske išvaikė nesankcionuotą demonstraciją, kaip jie visi šaukė, kad ten pažeidžiami demokratijos principai. Leiskite paklausti, tai kodėl Lietuvos policninkai gali nebaudžiami šaudyti į taikius žmones sausio 16-osios mitinge ir jiems nieko, arba  šią savaitę  taikiai piketavusiai moteriai sulaužyti ranką o kitam – pirštą, o pasisodinus į automašiną – primušti. Tai  čia demokratija!?

O kaip vertinate generalinio prokuroro Dariaus Valio pateiktą atsitatydinimo pareiškimą?

Vertinu gerai, nes taip ir turi būti normalioje valstybėje. Tai – nelaimė, kuri gali atsitikti kiekvienam. Tačiau Lietuvoje padorumas nevertinamas. Buvo auto įvykiai su žmonių aukomis, o politikai ir pareigūnai net nebandė atsistatydinti. Tačiau ir tais atvejais, kai pasielgiama garbingai, mūsų žmonės to nepratę įvertinti. Esu tai patyręs savo kailiu. Kai buvau Seimo NSGK pirmininku, perėjau didžiulį išbandymą įvairiomis pagundomis, kad tapčiau labiau sukalbamas. Už parlamentinio tyrimo „pareguliavimą“ „valstybininkų“ klanui norima kryptimi ir jų nusikaltimų neviešinimą man buvo pažadėta pastovi tarnyba Seime, liaupsės žiniasklaidoje ir pan. Bet pasirinkau padorumą, ir už tai moku didelę kainą. Buvau persekiojamas, šmeižiamas. Gavau signalų, kad bus susidorota fiziškai.

Kai visą šmeižtą paneigė oficialios institucijos ir padariau bent dalį to, ką galėjau padaryti, kai  tau dirbti trukdo premjeras, Prezidentas, nusprendžiau parodyti, jog nesilaikau įsikabinės NSGK pirmininko kėdės, nusprendžiau atsistatydinti. Bet Seimas mano prašymo nepatenkino, likau toliau dirbti. Tačiau iš kai kurių žmonių, daugiausia anonimiškai, laikas nuo laiko gaunu priekaištų, kad mano dabartinė veikla – tai  tik siekis vėl grįžti prie valdžios „lovio“. Tokia neteisybė mane labai skaudina ir kartais nebesinori nieko mūsų žmonių labui daryti. Nes susidaro įspūdis, kad jiems geresni vagys, melagiai, jie juos mėgsta ir garbina, o dorus, dirbančius jų ir šalies gerovei  politikus – niekina. Lietuvoje idealistai nereikalingi.

Jūsų pergyvenimai man suprantami. Bet Jums ir dabar grasinama. Be to, kvietė į generalinę prokuratūrą. Kadangi pats esu nukentėjęs nuo lietuviškosios teisėsaugos, tikrai jus suprantu. Bet kaip būtų galima pakeisti šią nenormalią padėtį? Žmones renka A.Zuoką, V.Uspaskichą, G.Kirkilą, R.Ačą, E.Lementauską, A.Valinską,  K.Komskį, A.Čapliką, o tokių kaip jūs ne tik kad nerenka, bet dar ir įžeidinėja. Gal vis tik didžiausia problema – ne žmonėse, o tai, kaip tą viešąją nuomonę formuoja visuomenės informavimo priemonės?

Patyriau didelę nuostabą, kada žmonės, niekuo nerizikavę, nieko konkretaus nepadarę, laimi rinkimus, puikuojasi TV laidose, net akivaizdūs nusikaltėliai gali per TV koneveikti mūsų Tėvynę, bet žmonės juos nori matyti premjerais. To niekaip nesuprantu. Man ir dabar grasina. Buvo užpulta mano sodyba, sulaukiau aiškiai grasinamo pobūdžio žinučių į mobilųjį telefoną. Net suorganizavau spaudos konferenciją . Na, parašė portalas Slaptai.lt, parašė dar keli portalai. Bet masiškos spaudos reakcijos nėra. Tai reiškia, kad jiems siunčiamas signalas: darykite savo juodus darbus, nes tas Matulevičius su savo teisingumo siekiu, žiūrėk, dar žmones užkrės, ir tie į gatves išeis, pradės reikalauti to, kas jiems priklauso. Mūsų vienintelis ginklas – viešumas, kurio jie dar prisibijo.  Bet ir viešumas iš mūsų po truputį atimamas. Jau svarstome, kad galbūt reiks pradėti dirbti pogrindžio sąlygomis, leisti savą laikraštį. Piniguočių valdoma žiniasklaida bijosi viešumo.

Jie bijo Matulevičiaus skleidžiamų  idėjų, jiems nepatinka ir niekada nepatiko mano principingumas būnant Seime, atvira kritika melagiams, vagims. Todėl ir mano iškvietimas į generalinę prokuratūrą vertintinas ne kaip siekis išsiaiškinti tiesą, o daugiau kaip mandagus priminimas: Matulevičiau, mažiau kalbėk apie tai, ką žinai, ir grasinimai liausis, nes egzistuoja atsakomybė už paslapčių paviešinimą ir pan…

Juk niekas iš tų „valstybininkų“ kalno kurie uoliai vykdė svetimos valstybės pavedimus ir pamynę bet kokį padorumą bei įstatymus šeimininkavo ir šeimininkauja valstybėje kaip tikrieji šeimininkai, ne tik kad nenubausti, bet veikia gana aktyviai ir net puikuojasi žiniasklaidoje, ypač nacionalinėje televizijoje. Ne kartą esu sakęs, ir mūsų specialiosios tarnybos turį įrodymų, kad šalyje veikia penktoji kolona, kuri praktiškai paralyžavo efektyvų valstybės valdymą. Todėl turime tokią išsigimusią teisėsaugą, kur teisingumo su žiburiu nerasi. Nusikaltėlių, kurie baigia sunaikinti Lietuvos valstybę, vežimas ir toliau sėkmingai darda, o jo ratus tepa tie patys prisitaikėliai ir labai ribotų gabumų bei abejotinos moralės politikai. Kur jūs matėte, kad normalioje valstybėje padorūs ir gabūs žmones būtų nustumti nuo valstybės reikalų tvarkymo o nemokšos, aferistai ją valdytų. Todėl ir turime tokius apgailėtinus rezultatus.

Kaip ne keista, bet atrodo, kad daugumą tai tenkina. Žiūrėkite, pasaulyje jau kyla didžiulė nepasitenkinimo banga nuo arabų kraštų iki pat JAV, rimtai bruzda net senoji Europa, o Lietuvoje – mirtina ramybė. Tarsi kapinėse? Iš kur tas lietuviškas abejingumas arba abuojumas?

Šiuolaikinė visuomenė turi daug įvairių priklausomybių, kurios jau pripažįstamos ligomis, bet viena ypač pavojinga ir sparčiai plintanti – tai priklausomybė nuo mums primetamų svetimųjų minčių ir valios. Tas primetimas atliekamas per masines visuomenės informavimo priemones. Mūsų nuotaikomis manipuliuojama pasinaudojant taip pat ir žiniasklaida. Tam sukurtos net specialios technologijos. Egzistuoja specialios metodikos, kaip sukelti masinius skandalus, apjuodinti nekaltą žmogų, įdiegti padoriems žmonėms nepilnavertiškumo kompleksą. Ar kas nors valstybiniu lygmeniu rimtai nagrinėjo, kodėl Lietuvoje tiek daug savižudybių arba kodėl iš čia kaip iš maro zonos masiškai bėga žmonės? Vien ekonominiais sunkumais to nepaaiškinsi, mūsų protėviai gyveno dar sunkiau. Žmonės jaučia, kad čia gyventi tampa pavojinga visomis prasmėmis. Užkrėstas maistas, aplinka, o svarbiausia, kad be ceremonijų braunamasi į žmogaus sąmonę bandant jį paversti nemąstančiu piliečiu, paklusniu darbo jaučiu, pigia darbo jėga.

Čia pat didžiuojamasi tik saujelei prieinamais, prašmatniais automobiliais, namais, apranga ir net sraigtasparniais. Ir visiškai nesmerkiami akivaizdūs nusikaltimai, daromi aukštus valstybinius postus užimančių viešųjų asmenų. Jie jau tapę žiniasklaidos pasididžiavimo ir gėrėjimosi objektais. Kartais net šleikštu, kai vieno žinomo veikėjo praminti “žurnaliūgos“ prieš tuos nusikaltėlius kaip šuniukai vizgina uodegas, be saiko pataikaudami.

Taip formuojama visuomeninė nuomonė ir taip kuriama amoralios visuomenės samprata, kurioje net elementariam padorumui vietos nėra. Tad  negi normalus žmogus gali tai toleruoti? Kokia išeitis? Kovoti arba emigruoti. Atrodo, kad didesnė dauguma, dar nesergančiųjų, vis tik pasirenką emigraciją. O kovai reikia masini taikaus tautiečių pasipriešinimo. Tam reikalingos jėgos, kurios jau tirpsta. Reikia ir konsolidacijos. Tai labai sunku padaryti neturint šiam tikslui dirbančios žiniasklaidos. Ne veltui ši sistema skubėjo privatizuoti žiniasklaidą, nes, atėmęs iš visuomenės laisvą žodį, tu ją pavergi ir valdai.

Tautos ateities forumas  (www.taf.lt) nesudeda ginklų ir stengiasi burti žmones. Sukūrėme dokumentinį filmą „Suklaidinta Lietuva“, kurį palankiai priima visuomenė. Bet visi, kurie dar nesergame mano minėta žiniasklaidos priklausomybės liga, atmetę bet kokius smulkius nesutarimus, privalome vienytis. Spalio 25 dieną rengiame bendrą kelių visuomeninių organizacijų piketą prie LR Konstitucinio Teismo dėl jo neleistinų veiksmų griaunant lietuviškąją šeimą kaip mūsų Tautos ir valstybės egzistencinį pagrindą. Po to kviesime visus bendrai organizuoti vilniečių mitingą dėl šilumos ūkio sugrąžinimo savivaldybei. Kreipėmės į Seimo pirmininkę ragindami inicijuoti parlamentinį kruvinų įvykių prie Kazokiškių sąvartyno tyrimą.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Tautos Ateities Forumo pirmininkas dr. Algimantas Matulevičius.

2011.10.25


Prisijunkite prie diskusijos