Seimo Kultūros komitetui antradienį žadant svarstyti savarankiškai dirbančių asmenų socialinių įmokų dydžio tvarkos pakeitimus, menininkai ragina sumažinti nuo šių metų pradžios dvigubai išaugusius „Sodros“ mokesčius, teigdami, kad toks mokesčių šuolis gali numarinti Lietuvos kultūrą.
Nuo sausio 1 dienos gyventojams, dirbantiems pagal autorinę sutartį ir neturintiems darbo sutarčių (pavyzdžiui, niekur nedirbantiems rašytojams, atlikėjams ar sportininkams), „Sodros“ mokesčiai padidėjo dvigubai – turi mokėti mokesčius ne nuo 50 proc., o nuo 100 proc. gautų pajamų.
Metų pradžioje Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis registravo siūlymą sugrąžinti ankstesnę įmokų tvarką, tačiau svarstymai užstrigo komitetuose ir prie šio klausimo buvo sugrįžta tik praėjusią savaitę.
Penktadienį Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė R. Karbauskio siūlymui, tačiau Seimas perdavė šį klausimą darkart svarstyti Kultūros komitetui. Galutinis sprendimas dėl mokesčių sumažinimo turėtų būti priimtas antradienį vyksiančiame plenariniame Seimo posėdyje.
Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) duomenimis, Europos Sąjungos šalyse socialinio draudimo įmokos pajamoms už licencines autorines sutartis apskritai netaikomos, nes rašytojo – leidėjo santykiai nėra laikomi darbo santykiais.
„Didžiąją dalį literatūros, dailės, fotografijos ir kitų kūrinių autoriai sukuria savarankiškai, nebūdami susaistyti jokiais darbo santykiais su kūrinių naudotojais. Pasirašydamas autorinę licencinę sutartį, autoriaus teisių turėtojas tiesiog perduoda turtines teises naudoti kūrinį terminuotam laikotarpiui. O tai neturi nieko bendra su darbuotojo ir darbdavio santykiais“, – sako LLA prezidentas Remigijus Jokubauskas.
Jo teigimu, apmokestinus licencines autorines sutartis, sukurtas lietuviškasis precedentas, kad įmokas „Sodrai“ intelektinės nuosavybės paveldėtojų asmenyje turi mokėti net Amžinybėn iškeliavę poetai, rašytojai ar kiti Lietuvos kūrėjai. Tokiu reguliavimu paminti konstituciniai nuosavybės teisių apsaugos ir asmenų lygiateisiškumo principai.
„Ar mokant „Sodros“ mokesčius autorinės teisės visam laikotarpiui priklausytų tik leidyklai, kaip rašytojo darbdaviui? Ar autorius taptų leidyklos darbuotoju ir knygas turėtų leisti tik vienoje leidykloje? Mūsų nuomone, tokie mokesčiai apskritai riboja menininkų teises“, – teigia R. Jokubauskas.
Pasak R. Jokubausko, apskritai autorių mokesčiai „Sodrai“ turi būti vertinami ne tik per skaičiukų ir eurų prizmę, o per naudą, kurią lietuviškos knygos ir lietuvių autoriai duoda Lietuvai.
„Tai yra lietuviškos minties, žodžio, literatūros puoselėjimo ir išlikimo klausimas. Todėl džiaugiamės, kad jis buvo perkeltas į Kultūros komitetą, kuris pagal savo kompetenciją ir turėtų svarstyti. Visgi reiškiame susirūpinimą esama padėtimi – mokesčių klausimas jau pusmetį yra vilkinamas, o visiems autorių teisių turėtojams jis yra itin svarbus“, – teigia R. Jokubauskas.
LLA duomenimis, per 2008-2015 m. knygų tiražas susitraukė 40 proc. – nuo 7,3 iki 4,3 mln. egz., ir panašaus lygio laikosi iki šiol. Per šį laikotarpį egzempliorių skaičius vienam gyventojui sumažėjo nuo 2,2 iki 1,5 knygos, o vidutinis tiražas – nuo 1,6 iki 1,3 tūkst. egz.
„Jau ne vienus metus lietuviškų knygų leidyba ritasi žemyn, o palikus galioti dabartinį įstatymą, ši situacija dar labiau pablogės. Statistika rodo, kad padidinti mokesčiai – PVM tarifas, autorinių honorarų prilyginimas darbo apmokestinimui – pabrangino knygas, jų tiražai kasmet traukiasi. Tad tikėtina, kad ir šis įstatymas padarytų daug žalos lietuviškų knygų leidybai, o kartu ir visai šalies kultūrai”, – nerimauja R. Jokubauskas.
R.Jokubauskas pažymi, kad vidutiniu tiražu verstinė literatūra bene dvigubai pranoksta lietuvių autorių kūrinius (2015 m. verstinių knygų – 1,9 tūkst. egz., lietuvių autorių – 1 tūkst. egz.). Tai rodo, kad lietuvių autorių knygą jau dabar yra sudėtingiau išleisti nei užsienio.
„Išaugusios išlaidos autoriniams honorarams dar labiau nusvertų leidybos apimčių pasiskirstymą verstinės literatūros naudai. Toks milžiniškas mokesčių didinimas kūrėjams lems dar spartesnį lietuviškos literatūros susitraukimą, o kartu mažės ir silpnės lietuvybė apskritai. Labai tikimės, kad Seimas valstybiškai, objektyviai sudėlios prioritetus ir nepasmerks lietuviškos kultūros bei Lietuvos autorių sunykimui“, – sako R. Jokubauskas.
Informacijos šaltinis – ELTA
2017.07.03; 14:36
