Milijardieriai tampa XXI amžiaus diktatoriais


Print

„Praėjusių metų pabaigoje investicinis bankas Credit Suisse paskelbė metinę pasaulio gerovės apžvalgą. Mano dėmesį patraukė vienas iš jo pamokomų atradimų: Rusijoje kokie 110 žmonių – protu nesuvokiamų 35 procentų šalies turtų šeimininkai“, – rašo žurnalistas Kristianas Kerilas laikraštyje The Sydney Morning Herald.

Bet Rusija – tik ekstremaliausiai išreiškia pasaulinę tendenciją, kuri yra viena iš pavojingiausių grėsmių šiuolaikinei demokratijai: oligarchijos plitimą, mano autorius.

Dešimtajame dešimtmetyje saujelė Rusijos magnatų gavo pelną iš savo artimų ryšių su Boriso Jelcino Kremlium, rašo K.Kerilas. „Jie finansavo B.Jelcino perrinkimą į prezidento postą 1996 metais, kontroliavo paskyrimus ministerijose ir nurodydavo kryptį valstybės politikai“, – sakoma straipsnyje.

„Vienas iš oligarchų, dabar velionis Borisas Berezovskis talkino, kad ministro pirmininko postą užimtų buvęs KGB karininkas Vladimiras Putinas. Bet V.Putinas galų gale parodė toli gražu ne dėkingumą“, – rašo autorius, primindamas B.Berezovskio išvarymą iš Rusijos. V.Putinas apkarpė B.Jelcino eros oligarchų valdžią, bet į jų vietą pasodino naują biznierių grupę, iš kurių daugelis buvo susiję su sovietinėmis specialiosiomis tarnybomis, ir jie už savo gerovę dėkingi jam, sakoma straipsnyje.

„Bet tai ne vien Rusijos problema“, – mano K.Kerilas. „Jeigu pamąstysime, kad Kiniją valdo septyni komunistų partijos Politinio biuro nuolatinio komiteto nariai, tai kalbama apie keletą šeimų, absoliučiai kontroliuojančių vieną iš didžiausių ekonomikų pasaulyje“, – sakoma straipsnyje.

Vakarų šalyse žaidėjų daugiau, turtai ir politinė įtaka pasiskirsto plačiau, pažymi straipsnio autorius. Bet, kaip neseniai pabrėžė ekonomistas Džozefas Štiglicas, „pernai 1 proc. amerikiečių gavo atskaičius mokesčius 22 procentus šalies pajamų“.

Tuo tarpu stulbinantis Amerikos įstatymų pakantumas lobizmui ir politinių kampanijų finansavimui leido ekonominiam elitui įgyti fantastišką įtaką politiniams procesams.

„Ar mes galime sustabdyti tą tendenciją?“ – kelia klausimą K.Kerilas. Kai kas į tai žiūri skeptiškai, pavyzdžiui, Taileris Kouenas, kuris mano, kad šiandien nelygybę skatina technologinės permainos. Kiti tvirtina, kad mes galime sustabdyti tą tendenciją pasinaudodami politika, kuri sulygintų žaidimo taisykles – pirmiausia švietimo, infrastruktūros ir sveikatos apsaugos sferose, rašo žurnalistas. 

„Bet ar atiduos turtuoliai savo įgytą valdžią taip lengvai? Nors judėjimas Occupy Wall Street su išraiškingu entuziazmu stojo prieš minėtąjį 1 procentą, galima tvirtinti, kad jo politinės pasekmės arti nulio. Dabar pats laikas atsirasti naujiems politiniams judėjimams, kurie galėtų sujungti atskirų žmonių valdžią ir duoti atitinkamus atsakymus stiprėjančiai įtakos koncentracijai neskaitlingos viršūnėlės rankose“, – apibendrina K.Kerilas.

Šaltinis: The Sydney Morning Herald

2014.01.14; 04:13


Prisijunkite prie diskusijos