Balandžio 10 dieną aviakatastrofoje Rusijoje žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis, kartu su juo vykusi valstybinė delegacija ir lėktuvo įgula, iš viso 96 žmonės. Lėktuvas nukrito prie Smolensko kovo 10 dienos ryte, bandydamas leistis aerosuoste. Tuo metu oro sąlygos buvo prastos, lėktuvas kelis kartus bandė leistis ir suko ratus greta oro uosto. Kartu su L.Kačynskiu žuvo ir jo žmona Mariana Kačynska. Žuvusiųjų tarpe daug aukšto rango Lenkijos valstybės pareigūnų – Senato pirmininko pavaduotoja Kristina Bochenek, Seimo pirmininko pavaduotojas Kšystofas Putra, užsienio reikalų viceministras Andžejus Kremeris, Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas generolas Francišekas Gagoras, karinių oro pajėgu vadas generolas Tadeušas Bukas, laivyno vadas admirolas Andžejus Karveta, Lenkijos centrinio banko vadovai, Seimo nariai Izabela Novacka, Jolanta Šymanek-Dereš ir Zbignevas Vasermanas, Lenkijos karinis kapelionas vyskupas Tadeušas Ploskis, prezidento kapelionas kunigas Romanas Indreičykas ir dar septyni katalikų kunigai bei stačiatikų ir liuteronų dvasininkai.
Rusijoje aviakatastrofos aplinkybėms ištirti sudaryta tyrimo komisija, kuriai vadovauja premjeras V.Putinas. Keliamos įvarios šios nelaimės versijos. Kai kurių aviacijos ekspertų teigimu, panašaus masto aviakastrofą įtakotų tokios svarbios aplinybės, jei būtų sugadintas oro uosto radaras ar kiti svarbūs įrengimai. Tyrimo komisijoje greta V.Putino dirba artimiausias jo pagalbininkas vicepremjeras I.Sečinas ir kiti KGB-FSB klanų lyderiai, todėl sunku bus pasitikėti šio tyrimo rezultatais. Juk šiam tyrimui vadovaus tironiško Kremliaus režimo lyderiai, tie, kurie organizavo dešimčių tūkstančių laisvės siekiančių čečėnų ir ingušų nužudymus (jų valdymo periodu nužudyti ir Čečėnijos prezidentai A.Maschadovas, Z.Jandarbijevas ir A.Sadulajevas), kurie 2008 metų vasarą organizavo kruviną karinę agresiją prieš Gruziją ir atsakingi už tūkstančių šios šalies piliečių žūtį. 2000-2009 metais Rusijoje ar už jos ribų buvo nužudyti ir Kremliui neįtikę politikai bei žurnalistai A.Jušenkovas, J.Ščekočichinas, A.Lebedis, A.Politkovskaja, A.Litvinenka, A.Borovikas, M.Jevlojevas, M.Auševas, A.Chlebnikovas, N.Estemirova, A.Baburova. Kalėjimuose ilgą laiką buvo pūdomi ir tik neseniai paleisti valdžiai neįtikę verslininkai ir pareigūnai M.Trepaškinas, M.Mirilašvilis, A.Bachmina. Iki šiol politinių kalinių dalią patiria jau ilgą laiką kalinami M.Chodorkovskis, A.Lebedevas, I.Murtazinas ir kiti politiniai kaliniai.
Lenkijoje nuo kovo 11 dienos paskelbtas keturių dienų gedulas. Trijų dienų gedulas nuo kovo 12 dienos paskelbtas ir Lietuvoje. Lenkijos prezidento pareigas pradėjo eiti Seimo pirmininkas Bronislavas Komarovskis. Jau per artimiausias dvi savaites bus nuspręsta dėl priešlaikinių prezidento rinkimų datos. Lenkijos prezidento rinkimai realiai gali įvykti jau birželio antroje pusėje ar liepos pradžioje.
Lechas Kačynskis pasižymėjo kaip ryžtingas Lenkijos prezidentas, sėkmingai kovojęs su korupcija, per savo valdymo periodą sugebėjęs pažaboti oligarchus ir su jais susijusius kriminalinius klanus. Kai kurie oligarchai atsidūrė kalėjime, kai kurie pabėgo į užsienį – į Rusiją bei Kazachstaną. L.Kačynskio nemėgo oligarchai, tarptautinių nusikaltėlių sindikatų vadeivos ir korumpuoto Kremliaus režimo lyderiai. L.Kačynskis su savo bendražygiais sugebėjo sutvirtinti Lenkijos ekonomiką ir pasiekti, kad Europos Sąjungoje būtų atsižvelgiama į Lenkijos interesus. Prisiminsime L.Kačynskį ne tik kaip tikrą lenkų tautos lyderį, bet ir kaip nuoseklų krikščioniškų vertybių skleidėją, savo pozicijas atvirai reiškusį ir gynusį tiek Lenkijoje, tiek Europs Sąjungoje.
Nuotraukoje: aviakatastrofoje žuvęs Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis.
2010.04.11