Lora Mandevil laikraštyje Le Figaro parašė dėmesio vertą publikaciją.
Teksto pavadinimas – „Mįslinga Kremliaus rėmėjo mirtis Vašingtone“.
Publikacijos autorė tvirtina, jog Michailą Lesiną pastaruoju metu atidžiai sekė JAV slaptoji tarnyba FTB (Federalinis tyrimų biuras), nes Amerikos teisėsauga įtarė plaunant jį vadinamuosius „nešvarius pinigus“ Rusijos valdžios labui.
Prabėgus kelioms paroms po to, kai Vašingtone buvo aptiktas mirusio M.Lesino, Vladimiro Putino sistemos ramsčio, kūnas, Amerikos valdžia tyli – nekomentuoja mirties aplinkybių. O Amerikos policija pradėjo specialų tyrimą. Buvusio Rusijos spaudos ministro M.Lesino kūnas aptiktas prabangiuose viešbučio Dupont Circle apartamentuose. Rusijos ambasada Amerikoje kol kas teigia, esą mirties priežastis – širdies smūgis. Ši versija šiandien – pati populiariausia. Jokių kitų versijų nei Amerikos, nei Rusijos atstovai oficialiai neįvardina.
Kremliaus spaudos tarnyba pranešė, jog Vladimiras Putinas pareiškė „nuoširdžią užuojautą“ velionio šeimai ir palankiai įvertino Michailo Lesino veiklą kuriant „šiuolaikiškas informacines priemones Rusijoje“.
Tačiau socialiniuose tinkluose ėmė daugėti pranešimų, esą mirtis dėl sveikatos pablogėjimo – mažai tikėtina. Esą viešbutis, kuriame gyveno M.Lesinas, buvo JAV sostinės gėjų pamėgta pasimatymų vieta. Suprask, M.lesino mirtis gali būti susijusi su šia aplinkybe.
Be abejo, tokia versija – primityvi. Primityvi jau vien todėl, kad rugsėjo mėnesį M.Lesinui gimė duktė.
Tačiau kelios kitos versijos, kurios viešai įvardinamos, – vertos atidesnės analizės. Žmogžudystė? Savižudybė? Šiuos klausimus ir kelia „Le Figaro“ leidinyje pasirodžiusios publikacijos autorė Lora Mandevil.
Neaiškiomis aplinkybės mirusio M.Lesino biografija – įspūdinga. Įspūdinga ne itin gerais, gražiais darbais, žvelgiant Lietuvos akimis. 1996-aisiais jis buvo vienas iš tų, kurie organizavo Boriso Jelcino perinkimą Rusijos prezidentu. 1999-aisiais jis buvo vienas iš pagrindinių veikėjų, rėmusių Vladimiro Putino atėjimą į valdžią. Kiek vėliau jis tapo Rusijoje įvestos cenzūros simboliu. Būtent jis sumanė ir realizavo propagandinį Kremliaus projektą – televiziją „Russia Today“. 2013-aisiais jis vadovavo žiniasklaidos holdingui „Gazprom“. Taigi M.Lesinas negali būti traktuojamas kaip Vakarų draugas ir bičiulis.
Todėl nenuostabu, kad 2013-aisiais JAV senatorius Rodžeris Vikeras pateikė prašymą, raginantį FTB pradėt specialųjį tyrimą, „ar M.Lesinas nėra susijęs su korupcija ir pinigų plovimu“. Prašymas pateiktas sužinojus, jog M.Lesinas už 28 milijonus JAV dolerių nusipirko keturias prabangias sodybas Beverli – Hilse.
Taigi esama dar vienos versijos – o gal M.Lesinas atvyko į Vašingtoną derėtis su JAV slaptosiomis tarnybomis? Ar galėjo nutikti taip, kad M.Lesinas, bijodamas sulaukti konkrečių kaltinimų dėl korupcijos ir pinigų plovimo, sutiko informuoti JAV slaptąsias tarnybas apie Kremliaus paslaptis, ketinimus ir artimiausius planus? Tokią mintį yra iškėlę buvęs Rusijos vicepremjeras Alfredas Kohas ir žmogaus teisių gynėjas – aktyvistas Pavelas Čikovas.
O gal Kremlius pavedė M.Lesinui palaikyti bent minimalius tarpininko ryšius ryšius su JAV valdžia būtent šiuo įtemtu laikotarpiu? Kol JAV – Rusijos tarpusavio santykiai labai įtemti, ne ką geresni nei Šaltojo karo metais, kol Rusijoje galimi nuožmūs karai tarp grupuočių, siekiančių kuo didesnės įtakos Rusijos valdžios struktūroms, toks slaptas ir neoficialus ryšys V.Putinui tikriausiai būtų naudingas. Galbūt buvęs naudingas ir JAV prezidento administracijai.
Bet kol kas atsakymų į šiuos klausimus nėra.
Nuotraukoje: JAV slaptosios tarnybos FTB ženklas ir neaiškiomis aplinkybėmis Vašingtone miręs įtakingas Kremliaus ramstis Michailas Lesinas.
Informacijos šaltinis – leidinys Le Figaro.
2015.11.12; 05:51
