Šis vieno vokiečių kalba leidžiamo internetinio laikraščio forumo komentaras parašytas nuoširdžiai.
Prieš daugiau kaip du dešimtmečius frazę “Mokytis iš Sovietų Sąjungos – mokytis nugalėti“ tarsi privalomus maldos žodžius dažnai pasakydavo iš buvusios VDR atvykę oficialių delegacijų vadovai. Prisimenu, dviem autobusais su Erfurto apygardos darbo pirmūnais nuvykome į Panevėžį. Į programą buvo įtrauktas ir susitikimas su aktoriumi Donatu Banioniu, kuris VDR buvo ypač išgarsėjęs po jo sukurtų Bethoveno ir Gojos vaidmenų DEFA studijos filmuose. Sakydamas sveikinimo žodžius populiariam aktoriui, delegacijos vadovas pasakė, jog Donato Banionio asmenybė, menininko sukurti darbai rodo, jog mokytis iš Tarybų Sąjungos yra mokytis nugalėti.
O minėtame forume pasakyti žodžiai buvo skirti Maskvos merui Jurijui Lužkovui, nedavusiam sutikimo gegužės mėnesį Rusijos sostinėje surengti gėjų paradą. Korespondentų pranešimų antraštės – “Rusija: Lužkovas vėl uždraudžia homoseksualų paradą“, “Policija naudojo jėgą prieš demonstrantus“ ir pan.
Remiantis Rusijos naujienų agentūros Itar-Tass informacija, pranešama, jog J.Lužkovas yra žinomas homoseksualistų priešas. Pilnos Maskvos mero kalbos neskelbia joks laikraštis. Pateikiamos tik to teksto citatos, įpintos į austrų ar vokiečių korespondentų straipsnelius: Lužkovas numatytą “Gėjų paradą“ pavadinęs “šventvagyste“, gėjų ir lesbiečių demonstracijas – “šėtoniškais veiksmais“, didžiausio Europos miesto meras teigia, jos “destruktyvių sektų“ veiksmų negalima toleruoti (kabutės internetiniuose tekstuose. – I.T.)
Pabrėždami kategorišką J.Lužkovo nusistatymą prieš viešą seksualinės orientacijos demonstravimą, korespondentai cituoja jo sakinį: “Niekada nedavėme sutikimo rengti tokį paradą ir ateityje neduosime“, – tokia esanti maskviečių valia.
Vokiškose publikacijose primenama, kad praėjusiais metais prieš Maskvoje vykusį eurovizijos festivalį guminėmis lazdomis apsiginklavę omonininkai suėmė dešimtis nesankcijonuotos homoseksualių asmenų demonstracijos dalyvių. Žmogaus teisių gynėjai tada griežtai kritikavo policijos veiksmus. 2006 m. Maskvoje per tokį paradą nukentėjęs Vokietijos Bundestago deputatas Volkeris Beckas – jis buvo policijos partrenktas.
Straipsniuose taip pat pažymima, jog homoseksualumas Rusijoje nėra įstatymais uždraustas. Rusijos stačiatikių Bažnyčia homoseksualumą vis dar laiko nuodėme, bet pasisako prieš gėjų ir lesbiečių diskriminavimą.
Nepaisant Lužkovo homofobijos, jis prieš metus kartu su JAV užsienio reiklaų ministre Clinton Rusijos sostinėje neatsisakė atidengti paminklo Amerikos poetui Voltui Vitmenui (Waltui Whitmanui), gėjų dievaičiui, kuris, be kita ko, yra išgarsėjęs juslingais vyro kūno aprašymais“, – tokiu sakiniu baigiamas vienas Austrijos naujienų agentūros APA pranešimas.
Dėl pradžioje minėtų komentarų: jų nėra daug, bet didesnė autorių dalis pritaria J. Lužkovo sprendimui. Apgailestaujama, kad Berlyne tokios demonstracijos leidžiamos, giria Maskvos merą už pilietinę drąsą: “Meras Lužkovas nesileidžia įbauginamas homomafijos ir jos inspiratorių Vakaruose. Jis priešinasi kelių aktyvistų bandymams pakeisti Rusijos visuomenės pobūdį. Tokias demonstracijas reikia drausti, nes jos griauna mūsų visuomenės, šeimos pamatus“.
P.S. Belieka tik pavydėti maskviečiams jų mero. Jis atsižvelgia į gyventojų valią. O mūsų vėl niekas neatsiklausė, mes vėl pasijutome žmonėmis iš gatvės, kurių balso prireiks per kuriuos nors kitus rinkimus.
Be to, būtų įdomu sužinoti, kuo vardu tie mūsų homomafijos inspiratoriai iš Vakarų.
Tomas Venclova yra rašęs, jog Vilniaus teksto svarbiausioji žymė yra heterogeniškumas (beveik chaotiškumas) ir paradoksalumas. Seksualinių polinkių demonstravimas tikrai nėra heterogeniškumo komponentas. Vilniuje, mieste, garsėjusiame daugiataute kultūra, galima įsivaizduoti eisenas, kuriose keliasdešimties čia gyvenančių įvairių tautų atstovų kokiame didžiuliame renginyje parodytų savo tautinių rūbų žavesį ar pan. – štai ir būtų heterogeniškumas. Bet ar mažai šiais metais vilniečių laukia tikrai prasmingų renginių, švenčių, kurios ne vienam iš mūsų tikrai privers širdį nežemiškai plakti.
Gal mokyklos, visuomeninės organizacijos turėtų pareikalauti iš mero atsiklausti miestiečių, neleisti vykti reginiui, nuo kurio jauni tėvai stengsis apsaugoti savo vaikus.
Nei Lietuvoje, nei Vilniuje tikrai jokiu lygmeniu žmonės nėra vertinami pagal erotinius ar seksualinius polinkius. Dėl gėjų daugelis moterų pasakytų, jog jie dažnai yra nuoširdžiausi ir supratingiausi mūsų bičiuliai, kolegos, įdomūs pašnekovai. Tie gėjai tikrai neitų apsinuoginę gatvėmis.
Gal dabar išmušė valanda, kada tautiškai susipratę gėjai tartų Vilniaus merui savo žodį, jog jie yra prieš homomafijos inspiratorių užmačias griauti iš pamatų per tūkstančius metų susiformavusį mūsų gyvenimo ir bendravimo būdą?
Nuotraukoje: nevienareikšmiškai vertinamas Maskvos meras Jurijus Lužkovas.
2010.02.10
