2011 metų spalio 9 dieną Lietuvos moldavai, bendrijos „Dačija“ nariai, Kryžių kalne pastatė simbolinį Kryžių su užrašu: „Už Moldovos ir Lietuvos šviesią ateitį“.
Kryžius buvo pastatytas trims svarbioms datoms paminėti. 2009 metais bendrija „Dačija“ minėjo savo veiklos 20-metį, 2010 metų gegužės 31 dieną sukako 20 metų, kai Moldovos Respublika pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę, o 2011 rugpjūčio 27-ąją Moldovos Respublika mini savo nepriklausomybės paskelbimo 20-metį.
Saulėtą spalio 9-os sekmadienį dangus virš Kryžių kalno buvo pasipuošęs pūkuotais debesėliais, lyg Dievo atsiųstais angelais sargais. 45 bendrijos “Dačija” nariai iš Vilniaus, Kauno, Žiežmariu, Marijampolės, Skuodo, Klaipėdos, Pasvalio susirinko aplink balto akmens moldavišką Kryžių. Kol vyrai statė kryžių, moterys traukė žvakes ir vėliavas. Ir štai pagaliau kryžius pastatytas. Nuo šiolei Kryžių kalne, šiame liaudies meno ansamblyje, kur sukaupta per 100 000 kryžių, stovės ir moldaviškas liaudies meistro pagamintas kryžius. Tai mūsų tikėjimo ir dėkingumo simbolis. Kryžius – seniausias, universaliausias ir pasaulyje labiausiai paplitęs simbolis.
Mes ilgai galvojame, koks turėtu būti mūsų kryžius. Bendrijos „Dačija“ narys, architektas Vasilė Lupu, kuriam talkino sūnus Emilis, pasiūlė du kryžiaus projektus. Kartu nutarėme, kad kryžius turi būti archajiškas, Štefano Didžiojo laikų. Panašus stovi Senojo Orchei (Orhei Vechi) archeologiniame komplekse, Raut upės slėnyje (šiuo metų vyksta nominacijos procesas, kad būtų įtrauktas Orhei Vechi viduramžių archeologinis kompleksas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą).
Kryžių iš vientiso balto kalkakmenio luito pagamino Moldovos liaudies meistras Ion Lozan iš Kosouci (Cosauti). Iš tokio akmens pastatyti dauguma reprezentacinių namų Moldovos sostinėje Kišiniove. Spalio 1dieną kryžių pagal krikščioniškas tradicijas pašventino Sorokos Bažnyčios šventikas tėvas Jurie. Visą ceremoniją filmavo vietinė televizija TV SOR bei TV „Moldova International“ kūrybinė grupė, vadovaujama žurnalistės Ludmilos Barba.
Nuo šios minutės prasidėjo svarbiausias darbas. Kryžiaus pervežimas į Lietuvą. Šiame etape nuoširdžiai padėjo broliai Sandu, Vladas, gyvenantis Kaune, ir Vasilė iš Klaipėdos. Moldovos Respublikos kultūros ministerijos, kultūros paveldo skyriaus leidimą bei transporto dokumentus parūpino buvęs bendrijos „Dačija“ narys, šiuo metu gyvenantis Moldovoje, Moldovos kariuomenės brigados generolas Vasilė Grosu.
Ir štai penkių mėnesių darbą mums pavyko baigti. Idėjos autorė Marija Andrievschi sakė, kad tikslas buvo kilnus ir Dievas padėjo.
Pastačius kryžių panelė Eva Marija ir vyriausia bendrijos „Dačija“ narė, ponia Olga Virlan – Binduokienė rumunų kalba sukalbėjo maldą „Tėve mūsų“, o Štefan Moldoveanu padainavo lietuviškai. Moldovos Respublikos ambasadorius Lietuvoje ponas Igor Klipii sveikindamas visus su šiuo reikšmingu įvykiu sakė, kad tai buvo iššūkis visiems bendrijos „Dačija“ nariams. Mes susitelkėme ir realizavome savo svajonę. Kauno Jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros dėstytoja Marija Baltuškaitė pabrėžė, kad šis baltas kryžius jai primins jos moldavę mamą, kurią ji prarado prieš 10 metų. Vilniaus Universiteto magistrantė panelė Nelea Railean iš Moldovos sakė, kad šis įspūdingas renginys ją labai sujaudino. Būdama taip toli nuo Tėvynės ji staiga pasijuto kaip savo šeimoje.
Dėstytojas, žurnalistas Ipolitas Lieka priminė Kryžių kalno istoriją bei tradicijas, susijusias su šia vieta: “Nuo senų laikų kryžius statė vargų ir ligų prispausti, įžadus padarę žmonės, tvirtai tikėję, kad pasveiks. Kryžiai buvo statomi žuvusiems, tremtiniams, nuteistiesiems, be žinios prapuolusiems, istoriniams įvykiams ar jubiliejams paminėti. 1993 m. rugsėjo 7 d. Kryžių kalne lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Susižavėjęs lietuvių tautos tikėjimo simboliu jis kalbėjo: „Šį kalną turite rodyti visai Europai, visam pasauliui“. Dabar Kryžių kalną žino visi. Čia nešami ir vežami kryžiai iš viso pasaulio, čia atvyksta įvairių tautų ir konfesijų žmonės.
Manau, kad moldaviškas Kryžius Kryžių klane – tai nepakartojamas, kultūrinis, moralinis, istorinis įvykis. Bendras tikslas mus suvienijo, paskatino daugiau bendrauti, mes išgyvenom tuos pačius jausmus. Tie dvasiniai jausmai ilgai lydės mus tuose Lietuvos miestuose, iš kur mes atvažiavome. Šiame balto akmens kryžiuje iš Moldovos yra kiekvieno mūsų dvasios dalelė. Ten prie Kryžių kalno mes nutarėme pradėti tradiciją – kiekvienais metais susitikti prie mūsų kryžiaus.
Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“, jungiančios išeivius iš Moldovos Respublikos ir Rumunijos vardu dėkojame: Lietuvos kultūros ministerijai, VŠĮ Tautiniu Bendrijų Namams, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams Sergejui Ursu ir Olgai Gorškovai, Šiaulių rajono Savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjai Sigitai Tauterienėi, Moldovos Respublikos ambasadai Lietuvoje už pagalbą realizuojant šį svarbų projektą.
Nuotraukose: Lučija Bartkienė (Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“, jungiančios išeivius iš Moldovos Respublikos ir Rumunijos, pirmininkė) bei keletas akimirkų iš moldaviško kryžiaus statymo Kryžių kalne ceremonijos.
2011.10.15
