Pagal kažkokį neginčijamą kontržvalgybos įstatymą, rusų šnipių visada ir pirmiausia reikia ieškoti pagal plaukų spalvą.
Todėl Jekaterinai Gerasimovai, apie kurią buvo pranešta, kad ji – Kremliui dirbanti gundytoja, greitai priklijavo „aistringos tamsiaplaukės“ etiketę.
O Ana Čiapman, atsidūrusi tarp Rusijos ir JAV įsiplieskusio, apsikeitimu pasibaigusio, šnipinėjimo skandalo centre, visiems laikams liks „ugninga rudaplaukė ir žaliaakė Kremliaus gražuoliukė“.
Melita Norvud (Melita Norwood), sėkmingiausia šnipė, veikusi Maskvos interesais prieš Britaniją, buvo demaskuota tik tada, kai jai jau buvo per 70. Tuo metu ji, deja, jau buvo „žilagalvė močiutė“.
O dabar pas mus atsirado 25-rių Katia Zatuliveter, dirbusi parlamento deputatui. Tos įtariamos šnipinėjimu merginos plaukai – pačios grėsmingiausios ir patraukliausios šnipių spalvos – ji šviesiaplaukė.
Dauguma laikraščių prie to prideda epitetus iš Matos Hari žodyno – „ efektinga“, „gundanti“. Vienas laikraštis greitai prisikapstė iki esmės, pažymėdamas įtariamosios šnipinėjimu potraukį „trumpiems sijonams“.
Britanija – tai šalis, išradusi šnipų detektyvus, ir mintis apie „saldžius spąstus“ giliai įsišaknijusi mūsų kultūroje, nepaisant to, kad tai beveik šimtaprocentinis mitas.
Bet visi tie tauškalai apie seksą su saldžiais mirktelėjimais užtemdo tiesą apie rusų šnipinėjimą. O tiesa tokia: šiandien, kai visas dėmesys prikaustytas prie islamo terorizmo, šnipinėjimo meistrai iš Maskvos, ketinantys atkurti savo buvusią šlovę, kelia vis didesnį pavojų Britanijai.
Praėjusio šimtmečio dešimtajame dešimtmetyje Rusijos žvalgyboje buvo didelė spraga. Viešumas (glasnost, – red.) privedė prie to, kad tūkstančiai žvalgų neteko darbo.
Bet Rusijos žvalgybos vadovybei tai buvo tik pauzė slaptajame šaltajame kare, kuris šiandien vis labiau kaista.
Devintojo dešimtmečio viduryje Sovietų ambasadoje ir prekybos atstovybėje Londone dirbo 30–35 KGB ir GRU (karinės žvalgybos) karininkai, ir tai sudarė beveik pusę viso Sovietų diplomatinio personalo. Šiandien tas skaičius gali būti dar didesnis.
Tuo tarpu Maskva, atrodo, atkakliai ir apgalvotai kuria „nelegalų“ tinklą. „Nelegalai“ – tai žvalgybos agentai, gyvenantys įprastai, taikiai, ir ne tik šalyse Rusijos kaimynystėje, tokiose kaip Ukraina ar Gruzija, bet ir Vakaruose.
Tai ilgalaikės, pamažu kaupiamos ir duodančios didelius dividendus žvalgybos investicijos. Daugumos iš jų našumas minimalus, bet yra ir neįkainojamų agentų. Tačiau laimėti aukso puodą ir atnešti didelį šnipinėjimo laimikį šiame žaidime įstengia tik vienetai.
Neseniai mokslininkas iš Kembridžo universiteto Kristoferis Endriu (Christopher Andrew) parašė MI5 istoriją, kurioje išsamiai atskleidžiamos KGB pastangos įdiegti nelegalus mūsų šalyje šaltojo karo metais. Globalizacija, o taip pat žmonių, traukiančių iš rytų į vakarus, srautai ieškant darbo bei romantikos, į dalykines keliones bei mokytis, smarkiai palengvino įsiskverbimo procesą.
Neseniai transliuotoje BBC radijo programoje „Kodėl Rusija šnipinėja?“ buvęs MI5 kontržvalgybos vadovas Styvenas Landeris (Stephen Lander) atsargiai deramai įvertino rusų meistriškumą kuriant tokius tinklus: „Jie sugeba nusiųsti žmones į tokias vietas ilgam laikui, kad laikui bėgant sukurtų jiems priedangą, kurios prireiks. Jie – mašinos dalis. Ir toji mašina labai profesionali ir rimta“.
Jo įpėdinis Džonatanas Evansas (Jonathan Evans) perspėja, kad Maskva „leidžia daug pinigų ir naudoja masę energijos, stengdamasi pavogti mūsų slaptas civilinių ir karinių projektų technologijas“.
Tačiau daugelis Vakaruose nevertina Rusijos pavojų rimtai. Į rusų slaptųjų agentų demaskavimą JAV šiemet žiūrėta kaip į komediją. Žiniasklaida platino gundančias Anos Čiapman fotografijas iš Facebook‘o ir šaipėsi iš hortenzijų, kurias augino tie „šnipai iš priemiesčių“.
Nelegalai panašūs į kelių inspektorius: kiekvienam, kurį jūs pastebėjote, tenka dar keletas nematomųjų. Ir kaip miesto valdžia, stebinti judėjimą ir parkavimą gatvėse, rusai tiki, kad pasiųsti mases naudinga. SVR (Sluzba vnešnej razvedki), kuri yra MI6 ekvivalentas, padėjo daug pastangų, kad sukurtų šnipinėjimo tinklą JAV. Ji tiekė suklastotus dokumentus, taip pat ir mirusio 1963 metais vaiko iš Kanados vardu, ir leido šimtus tūkstančių dolerių.
Po to skandalo Vladimiras Putinas, pats tarnavęs KGB, padarė pareiškimą, iš esmės kaip pagiriamąją odę neapdainuotam nelegalui: „Jūs tik įsivaizduokite. Reikia išmokti kalbą kaip gimtąją. Mąstyti ja, kalbėti ja, vykdyti tai, kas pavesta užduoties savo Tėvynės interesais daugelį daugelį metų, kasdien statant save į pavojų“.
Ir jokios užuominos apie atgailą, o tik žodžiai, nuskambėję kaip tiesioginis grasinimas tiems, kas išdrįs išduoti: „Išdavikai visada baigia blogai. Paprastai jie gauna galą arba nuo girtuoklystės, arba nuo narkotikų patvoryje“.
Turėdamos tokią paramą ir pritarimą, natūralu, kad Rusijos žvalgybos tarnybos šiandien veikia žymiai drąsiau ir labiau pasitikėdamos, negu bet kuriuo kitu laikotarpiu po šaltojo karo pabaigos.
Buvęs KGB karininkas Olegas Gordijevskis, dirbęs MI6 agentu 1974–1985 metais, mano, kad Vakarai šiuo metu patiria rimtą Rusijos šnipų spaudimą. Šiandien akcentuojami kiti klausimai – tai ekonominio pobūdžio žvalgybinių duomenų rinkimas ir Rusijos strateginių pozicijų stiprinimas, pirmiausia pasaulinėje energetikos rinkoje. Tačiau darbo metodai vargu ar nors kiek pasikeitė.
Maksvelas Knaitas (Maxwell Knight), karo metais buvęs kontržvalgybos karininkas, kartą parašė slaptą pažymą apie šnipes: „Egzistuoja senas ir nepagrįstas išankstinis įsitikinimas prieš moterų kaip agenčių panaudojimą. Tačiau žvalgybos ir kontržvalgybos istorijoje moterys užtikrino didelę dalį žymių sėkmių“. Rusijos žvalgybos tarnybų vadovai niekada neabejojo, kad moterys puikios žvalgės, o taip pat geriausiai užkonspiruotos nelegalės.
Aš įtariu, kad Kremlius suprato: jeigu bus demaskuota šnipė, Vakarai su savo gašliu šovinizmu būtinai padarys taip, kad į ją žiūrės kaip į sekso objektą, o ne kaip į realų pavojų. Putinas labai rimtai vertina Rusijos šnipinėjimą. Ir kai mes suprasime, kad tarp šnipų būna ir moterų, kai pas mus atsiras specialisčių su įvairių spalvų ir atspalvių plaukais, tada ir mūsų požiūris į tuos dalykus bus rimtas.
Nuotraukoje: demaskuota Rusijos šnipė – nelegalė Ana Čiapman.
Informacijos šaltinis: „The Times“, Didžioji Britanija.
2015.01.10; 13:01
