„Sunku patikėti, kad prireikė metų sutelktų pastangų ir darbo, kad pakeistume tvarką, kuri akivaizdžiai pažeidžia Europos Sąjungos teisėje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintą žmogaus teisę į teisingą teismą, teisę į gynybą. Reguliavimo pradžioje, kai kurių laisvės atėmimo vietų pareigūnai jo laikėsi itin uoliai. Neretai atsitikdavo taip, kad asmuo parą ir daugiau negalėdavo susisiekti su advokatu, jam nebuvo suteikiama reali gynyba,“ – pasakoja Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas prof. Ignas Vėgėlė.
Nuo 2014 m. rugsėjo suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo apribota teisė susitikti su gynėju. Taip atsitiko po to, kai Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu buvo įtvirtinta, kad faktą, jog advokatas yra konkretaus suimtojo gynėjas, raštu turi patvirtinti teismas ar ikiteisminio tyrimo institucija. Priėmus tokį įsakymą, pas nusikaltimu įtariamą asmenį gynėjai buvo neįleidžiami be prokuroro leidimo.
„Visiems žinoma, kad kiekvienas teisėjas turi didelį bylų skaičių, todėl į dar vieną darbą, sukurtą departamento, rimtai nežiūrėjo – tiesiog tokių kreipimųsi nenagrinėjo. O ir advokatai nesikreipė į teismus, nes leidimo reikia skubiai, o teismai turi daug reikšmingesnių darbų – juk leidimo išdavimas iš esmės reiškė techninį darbą. Tikėtis, kad teismas sprendimą priims per kelias valandas, žinant jų krūvį – naivu,“ – teigia advokatas Ignas Vėgėlė.
Nuo šiol gynėjams susitinkant su suimtuoju pakaks advokato orderio (arba sprendimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo), advokato pažymėjimo bei asmens tapatybės dokumento. Pateikti ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismo pranešimo, patvirtinančio, jog advokatas yra konkretaus suimtojo gynėjas, laisvės atėmimo įstaigai nebereikės.
„Būtina toliau vaduotis iš dar nuo sovietmečio policinės valstybės paveldėto požiūrio į žmogų, kad bet kuris sulaikytasis jau yra nusikaltėlis. Panaši žmogaus teisę į gynybą pažeidžianti tvarka, reikalaujanti tyrėjo pažymos norint sulaikytajam pirmą kartą susitikti su advokatu tebegalioja asmenų, laikomų policijos areštinėse, atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Generalinio komisaro įsakymu patvirtinta Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija numato, jog advokatas, norėdamas susitikti su policijos areštinėje esančiu ginamuoju, privalo pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro patvirtintą dokumentą, kuriuo ginamasis sutinka, jog būtent šis gynėjas jį gintų. Būtina keisti ir šį reguliavimą ir įsiklausyti į Prezidentės dar platesnį požiūrį: Lietuvoje per dažnai kaip kardomoji priemonė taikomas suėmimas. Į tai jau atkreipė dėmesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, siūlydamas ypač atidžiai sverti argumentus, kuriuos dėsto prokurorai dėl asmens sulaikymo iki teismo būtinybės. Turiu vilties, kad iki teismo suėmimas ateityje bus taikomas tik ypatingais atvejais,“ – teigia Ignas Vėgėlė.
Teismai skelbia, kad Lietuvoje suėmimas taikomas itin dažnai. Nepaisant to, kad suėmimas griežčiausia kardomoji priemonė, teismai tenkina net 95 proc. prašymų skirti ar pratęsti suėmimą. Pagal šį rodiklį pirmaujame Europoje ir prilygstame Kazachstanui. Lietuvoje per metus dar prieš priimant nuosprendį suimama iki 2000 žmonių. Suėmimas taikomas 10 kartų dažniau nei piniginis užstatas ir beveik 50 kartų dažniau nei namų areštas.
Pranešimo autorė Aurelija Juodytė yra Lietuvos advokatūros patarėja ryšiams su visuomene.
2015.12.01; 04:09
