Narplioti ugdymo lietuvių kalba problemas Vilniaus rajone siūloma Vyriausybei


Seimo narių Audroniaus Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno spaudos konferencija „Dėl lietuvių šeimų diskriminacijos Vilniaus rajone“. Dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės opozicijos lyderis Gediminas Kazėnas ir Vilniaus rajono tėvų bendruomenės atstovė Diana Legan. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas dėl sistemingos Vilniaus rajono savivaldybės tarybos daugumos dešimtmečius vykdomos lietuvių gyventojų diskriminacijos, vaikų ikimokyklinio ir mokyklinio švietimo valstybine kalba problemų ignoravimo kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių. 

Parlamentarai kviečia juos prisiimti atsakomybę dėl Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinių ir pilietinių teisių Vilniaus rajone užtikrinimo.

„Susidariusi padėtis rodo, kad atėjo metas tiesioginiam Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsikišimui. Vienas iš efektyviausių būdų spręsti minėtas problemas būtų 2020 metų valstybės biudžete numatyti papildomų lėšų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai įsteigti jai pavaldžius darželius su grupėmis lietuvių kalba ar steigti papildomas ikimokyklinio ugdymo grupes lietuvių kalba ministerijai pavaldžiose Vilniaus rajono švietimo įstaigose“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė A. Ažubalis.

Pasak A. Ažubalio ir L. Kasčiūno, Vilniaus rajone jau kelis dešimtmečius nekreipiamas dėmesys į naujakurių ir jų vaikų švietimo lietuvių kalba problemas. 

Spaudos konferencijoje kalbėjusio Vilniaus rajono savivaldybės tarybos opozicijos lyderio Gedimino Kazėno teigimu, Vilniaus rajono tėvų bendruomenės daug kartų kreipėsi į rajono savivaldybės tarybą dėl darželių arba papildomų grupių lietuvių kalba steigimo, tačiau šie prašymai nebuvo net tinkamai svarstomi. Vien per pastaruosius metus nemažai Vilniaus r. tarybos opozicijos atstovų parengtų sprendimų (iš viso 19 sprendimo projektų) dėl naujų darželio grupių lietuvių kalba steigimo buvo atmesti. Pasak G. Kazėno, Vilniaus r. savivaldybė dėl susidariusios padėties yra gavusi pastabų iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, tačiau tai situacijos nepakeitė.

G. Kazėnui antrina Seimo narys L. Kasčiūnas, pasak kurio, švietimo problemos yra ignoruojamos, kas galiausiai kelia problemų ir Vilniaus miestui.

„Matant nemažai metų Vilniaus rajono tarybos valdančiųjų ignoruojamą akivaizdų ir dėl naujakurių skaičiaus didėjimo nuolat augantį poreikį steigti lietuviškas ikimokyklinio ugdymo grupes, kyla įtarimas dėl rajono valdančiųjų sistemingai vykdomos lietuvių tėvų ir vaikų diskriminacijos. Apie 5000 vaikų kasdien važiuoja į Vilniaus miesto švietimo įstaigas. Šiuo atveju įžvelgiu ir politinį visos situacijos aspektą: tėvai privalo registruotis ten, kur jų atžalos lanko švietimo įstaigas – Vilniaus mieste. Situacija paprasta: kur esi registruotas, ten balsuoji. Žinant, kad lietuviai tėvai nėra linkę balsuoti už Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą, Vilniaus rajono valdantieji nėra suinteresuoti lietuviškų švietimo įstaigų steigimu ir tuo, kad tokie tėvai registruotųsi rajone“, – teigė L. Kasčiūnas.

Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusios tėvų atstovės, Vilniaus rajono gyventojos Daivos Legan, valstybinės institucijos nededa pakankamai pastangų situacijai išspręsti.

„Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teigia bendradarbiaujanti su savivaldybe, sprendžiant lietuvių vaikų švietimo problemas, tačiau sprendimai dėl darželių žadami anksčiausiai 2024 m. – tuo metu dauguma vaikų, kuriems šiuo metu nėra vietos ugdytis Vilniaus rajone, jau bus mokyklinio amžiaus…“ – teigė D. Legan.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.29; 13:00
print