Kai NSA negali įsilaužti į jūsų kompiuterį, tie žmonės įsilaužia į jūsų namus, pareiškia laikraštyje Foreign Policy istorinių knygų apie specialiąsias tarnybas autorius Metju M. Eidas. (Matthew M. Ayd).
„Darbas su „juoduoju krepšiu“ (blac bag job) – CŽV žargonas, reiškiantis neteisėtą ir – pageidautina – nepastebimą kratą.
Autorius aiškina, kad šaltojo karo metais tas posakis reiškė seifų atidarymą, šifro raktų vagystę arba šifravimo mašinų derinimo fotografavimą.
Šiandien specialiosios tarnybos stengiasi slapta prieiti prie kompiuterinių sistemų ir elektroninių pašto dėžučių. Jeigu NSA nepajėgia prasiskinti kelio į kompiuterius ir kitus įrenginius savais metodais, į darbus įsitraukia CŽV „juodųjų krepšių komanda“ – žmonės, kurie prasiskverbia į biurus bei butus ir nepastebimai įtaiso šnipinėjimo programas ar „blakes“.
Autorius tvirtina: mūsų laikais CŽV specialus padalinys vykdo tas operacijas „NSA interesais, bet nuo šaltojo karo įkarščio neregėtais tempais“. „Maža to, tos misijos, kaip ir CŽV techninio rinkimo valdybos vykdoma serija lygiagrečių operacijų žvalgybiniams duomenims apie signalus rinkti (SIGINT), pasirodo, yra labai svarbios, kad užtikrintų ir tobulintų NSA pastangas renkant SIGINT po rugsėjo 11-osios teroro aktų“, – sakoma straipsnyje.
Autorius tvirtina: per pastaruosius 10 metų specialiai apmokyti CŽV slaptieji agentai atliko „daugiau kaip šimtą ypač delikačių „darbų su juodaisiais krepšiais“, kad įsibrautų į užsienio valstybių ir ginkluotųjų pajėgų, o taip pat kai kurių „stambiausių pasaulyje užsienio transnacionalinių korporacijų kompiuterines sistemas ir ryšių sistemas“.
Pasak šaltinių, dėka tokių CŽV operacijų NSA nuo rugsėjo 11-osios gavo priėjimą prie naujų svarbių sekimo objektų, ypač Kinijoje ir kitose Rytų Azijos šalyse, o taip pat Artimuosiuos Rytuose, Priešakinėje Azijoje ir Pietų Azijoje. Eidas pabrėžia: „Man nežinoma apie tokias operacijas JAV teritorijoje“.
Taigi vienoje Pietų Afrikos šalyje dėka CŽV įtaisytos „blakės“ NSA „keletą metų periminėjo kai kuriuos gana konfidencialius tarnybinius šalies Generalinio štabo ir armijos aukščiausiosios vadovybės pokalbius. Vakarų Europoje numanomo Sirijos kovotojų islamistų verbuotojo kompiuteryje įvedė programas, leidžiančias skaityti visus elektroninius laiškus ir sekti „Skype“ skambučius.
Glaudus NSA ir CŽV bendradarbiavimas – didelis laimėjimas, nes dar neseniai tos žinybos „aršiai nekentė viena kitos“, sako autorius. Nesutarimai prasidėjo nuo asmeninio direktorių nepakantumo vienas kitam šeštajame dešimtmetyje. Bet rugsėjo 11-osios teroro aktai viską pakeitė, ir dabar NSA ir CŽV galima pavadinti „simbioze“, sakoma straipsnyje.
„Konkretus darbų, kuriuos NSA ir CŽV atlieka viena kitai, pobūdis ir mastai – tai ypač konfidenciali informacija, tuo labiau, kad daugelis iš tų operacijų nukreiptos prieš JAV draugus ir sąjungininkus“, – rašo autorius.
Antai slapta bendra CŽV ir NSA organizacija Special Collection Service (SCS) turi daugiau kaip 65 „pasiklausymo postus“ JAV konsulatuose ir ambasadose. Šaltiniai tvirtina, kad resursai sutelkti Artimuosiuose Rytuose, Pietų Azijoje ir Rytų Azijoje. Pasak autoriaus, „pasiklausymo postai“ yra praktiškai visose JAV ambasadose Artimuosiuose Rytuose, ir jie ištisą parą seka „visą ryšio elektroninės spūsties (trafiko) spektrą 100 spinduliu nuo ambasados“.
Iš NSA gaunami SIGINT duomenys laiduoja, kad CŽV smūgiai iš bepiločių Pakistane, Jemene ir kitose šalyse bus sėkmingi.
Pastaruosius 10 metų užsienio vyriausybių ryšio sistemos ir kompiuterinės sistemos „Nacionalinei slaptajai tarnybai“ – CŽV (NCS) tapo vienais iš svarbiausių objektų. Keli šimtai šios žinybos bendradarbių apmokyti įsilaužti į tas sistemas.
CŽV taip pat aktyviai verbuoja IT specialistus ir kompiuterių operatorius iš užsienio žinybų, karinių štabų, stambių transnacionalinių korporacijų ir tarptautinių NKO.
Daugelyje šalių CŽV įsigyja telefoninius metaduomenis, susitarusios su vietinėmis specialiosiomis tarnybomis ir policija.
Amerikos žvalgai, su kuriais autorius bendravo, baiminasi, kad aprašytų operacijų detalės yra keturiuose Edvardo Snoudeno nešiojamuose kompiuteriuose.
Viešas atskleidimas padarys milžinišką žalą Amerikos žvalgybai ir pastatys JAV vyriausybę į nepaprastai nepatogią padėtį. Štai kodėl JAV valdžia taip trokšta susigrąžinti E.Snoudeną ir jo kompiuterius“, – baigia autorius.
Šaltinis: Foreign Policy
2013.07.25
