Kol Miškų įstatymo priėmimas Seime tolydžio atidėliojamas, kiek apmažintas upių ir ežerų pakrančių užstatytojų ir aptvėrėjų apetitas tikrai nerimsta.
Ne veltui paskutinį ketvirtadienį tokį atidėjimą frakcijos vardu inicijavo Seimo narys A.Endzinas, gamtos atitvėrimo nuo tautos entuziastas. Jau tada atrodė, kad čia kvepia eiline sąmokslo teorija. Dr. A.Gaižučio, LMSA (Lietuvos miško savininkų asociacija) pirmininko, fantazija ir energija beribės. Lenkiu galvą.
Kur kuriasi naujas tandemas? Gi Europarlamento narės L.Andrikienės BLOGe. Jei atvirai antigamtosauginiai ir antitautiniai rašiniai ten randa šiltą politinį prieglobstį, reiškia atspindi ir L.Andrikienės poziciją. Įdomu, gal ji pati turi privatų interesą šioje aferoje? Tad iš europarlamentinės užuovėjos spindi – tikrąją prasme – A.Gaižučio veidas.
Staipsnyje pliekiami profesionalūs, esą besidangstantys viešuoju interesu „ekokratai“ (mes). Kiek galima kartoti, kad tie „besidangstantys“ neturi jokio privataus intereso, o kovoja – iš idėjos, ir nebijau to žodžio – už didžiosios tautos dalies interesą. Kai tuo tarpu A.Gaižučio stovykla paniškai bijo prarasti pinigus už perparduodamą ir užstatomą Lietuvos miško žemę. Nes perpirkėjams, atrodo, savo laiku buvo pažadėta „amžina meilė“. Ir užtikrintas jų kišenės saugumas.
Citata iš itin šviežio A.Gaižučio straipsnio L.Andrikienės BLOGe: “Nedaug yra sričių, kurios sukelia tokius aršius ginčus, kaip jau kelinti metai svarstomos Miškų įstatymo pataisos. Neįsigilinusiam prašaliečiui gali pasirodyti, kad debatai vyksta tarp gamtą neva (išskirta mano) siekiančių apginti nuo niokojimo aplinkosaugininkų ir norinčių įsikurti nuosavoje žemėje nuosavybę atgavusių ar įsigijusių piliečių, kurie neva tik ir gviešiasi sunaikinti žaliajį šalies rūbą.”
Po “žaliais” šalies rūbais beviltiškai besidangstančiam A.Gaižučiui tenka priminti viena – miško grobėjai visai neketina “įsikurti” savo žemėje. Jiems labai ir labai rūpi ją pelningai parduoti. Daug kas (nors tai labai maža visuomenės dalis) nori vilos prie ežero. Kaip galima iš bendrapiliečio atimti dar vieną “teisę”? Bet tik ne pareigą. Maža to, tai yra miško paskirties žemė, ir visi privatininkai, net prieš ją pusvelčiui supirkdami, tą puikiausiai žinojo. Bet privatizacijos ir statybų miškuose apologetai buvo įtikinti (atvirai, viešame susitikime), kad milijono litų kyšiams pakaks nupirkti tuos, ką reikia. Ir palankus žemgrobiams įstatymas bus priimtas.
Vadovaujantis pačiais purviniausiais metodais, tokiais, kuriais Seime buvo “prastumtas” Žemės įstatymas. Jis tikrai tvariai įsikurs teisėkūros vadovėliuose. Tobula metodika, jei nebūtų tokia baisi gėda prieš šalies žmones. Nekilnojamas turtas staiga patapo visai lengvai kilnojamu, ir sklypas Varėnos rajone gali sėkmingai šuoliuoti į Biržus. Pasaulinėje praktikoje panašaus teisinio absurdo niekas nėra girdėjęs. Iš čia aibė tiek teisinių, tiek praktinių problemų. Bet eilinė puiki išeitis vertelgoms ir spekuliantams.
Tas pats scenarijus surašytas Miškų bei Saugomų teritorijų įstatymams. Tas pats ir Teritorijų planavimui. Atsinaujinančios energijos įstatymas Seime jau priimtas. Laukiame Prezidentės nuomonės, ką ji gins. Lietuvos žmones ar ilgo lito medžiotojus gyventojų sveikatos sąskaita.
Maža to, A.Gaižutis&Co miega ir sapnuoja, o po to postringauja, kaip be didelių pastangų miškų plotai Lietuvoje auga milijonais hektarų. Tiesa, laikas jau parinktas skirtingai-ženkliai pailgintas. „Per 70 metų“. Skamba įspūdingiau, ar ne?
Anksčiau taip toli eita nebuvo, tik apsiribojama pastoviu miško ploto didėjimo fakto konstatavimu. Aksioma – teorema be įrodymo. Kodėl galingam LMSA mechanizmui nepaskaičiavus, kiek sumažėjo Lietuvos miškų plotai nuo Vytauto ir Kęstučio laikų? Kas gi dabar taip uoliai didina miškų plotus, kai visur matome tik baisius kirtimus privačiuose miškuose? Ten, kur galingiausi ir gražiausi medžiai, kur brandžios ekosistemos, kur gyvena įdomiausi ir rečiausi šalies gyvūnai, paukščiai, augalai? Į šiuos klausimus A.Gaižutis neatsako niekada. Nepatogūs, matote, tie klausimai politiškai. Bet alinant visa tai sąžinė neprabyla.
A.Gaižutis tęsia: “Skleisti absurdiškiems mitams apie netolimoje ateityje būsiančius sunaikintus šalies miškus bei išvarytus iš gamtos poilsiautojus mestos didžiulės pajėgos”. Klausiu, nors žinau, kad jokio atsakymo nebus, jo objektyviai ir būti negali. Kokios didžiulės pajėgos? Kas jas metė? Iš kur tam grandioziniam metimui, kaip jūsų, reikalingi pinigai? Atsakykite, atsakykite viešojoje erdvėje, p. Gaižuti. Kai uždaviau klausimus apie jūsų net nemaskuojamą melą dėl miško kirtimų stabdymo per paukščių perėjimo piką, jūs neatsakėte nei į vieną iš jų. Tik tęsėte nepridengto melo ir šmeižto kampaniją prieš žmones, kurie nori ir privalo išsaugoti Lietuvą. Vaikams ir anūkams. Gėda.
Šiuo metų laiku Lietuvoje draudžiami visi kirtimai, išskyrus pagrindinius. Judėjimo “Už gamtą“ ir Lietuvos piliečių kovos pasekoje. Kad bent mažytė paukščių dalis galėtų išsiperėti. Manote, tai rūpi privatininkams? Nė velnio. Jie gamtai neduos nei cento. Uždusins jus tie pinigai, gerbiamieji. Pažiūrėkite rusų animacinį filmą „Auksinė antilopė“, būtinai pažiūrėkite. Bus jums žvilgsnis į jūsų ateities veidrodį.
Pora žodžių apie nuotraukas, naudojamas LMSA. Ta „retušo“ praktika tiek charakteringa šios organizacijos propagandiniam ruporui, kad jau ir mums rimtai reikės užsiimti fotošopu. Tada ir aš atrodysiu kaip naujai iškeptas Misteris Visata ar Pasaulis. Visi privatininkai ir jų aršūs draugai (pvz. J.Šimėnas) – LMSA tinklapyje yra aniuolai, atsiųsti į Žemę, balti ir pūkuoti . Visi gamtosaugininkai – kaip slibinai, iškreiptais veidais ir pagiežingomis veido išraiškomis. Baisiai jau negarbingas, pigus kovos būdas. Bet ruoškitės, mes elgsimės taip pat. A.Stancikienė ir R.Baškytė atrodys mažų mažiausiai kaip Kate Middleton, Kembridžo hercogienė ir princo Williamo žmona. Vyriškos lyties gamtosaugininkai bus „tik“ kaip Bradas Pittas, ar bent jau kaip Ričardas Berankis, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Jei LMSA gausiai pinigais išpampusi piarinė mašina sako, kad liaudį tokios nuotraukos veikia, seksime tuo. Mums bent pinigų nereikės leisti už tyrimą, priimsime tai kaip jau pasitvirtinusią tiesą.
A.Gaižutis iš L.Andrikienės pasparnės rašo: „Kalbant apie perspektyvas, mūsų asociacija mano, ir mes ne vieninteliai ir ne vieniši, kad darni plėtra turi būti užtikrinta leidžiant jauniems, perspektyviems, darbštiems žmonėms įsikurti savo šalyje, savo žemėje, savo sodyboje. Kad žmogus būtų užtikrintas ir tvirtas savo ateitimi, ir tai galų gale yra ne tiktai jo paties interesas, bet tai yra ir Valstybės prioritetas. Miškai ne vien gali, tačiau ir privalo teikti naudą jų savininkams, o kategoriški draudimai kurti ir kurtis nuosavoje žemėje akivaizdžiai silpnina mūsų Valstybę.”
Miškai jums nieko, o nieko neprivalo. Kaip ir gamta. Jūs jai privalote, begėdiškai čiulpę, eksploatavę ir nuvarę ją iki dabartinio apgailėtino lygio visoje Žemėje. Kurio rezultatus naujienose matome vos ne kasdien. Klimato kaita, cunamiai, žemės drebėjimai, viesulai, škvalai, kraupūs miškų gaisrai. Visa tai – jūsų „darnios plėtros” padarinys. Ir visi šių gėdingų veiksmų apologetai – J.Šimėnas, E.Pupinis, A.Gaižutis, R.Klimas ir eilė kitų – vieną gražią dieną turės atsakyti prieš tautą ir istoriją. Ir tai tikrai nebus malonu jūsų palikuonims.
Siųlau trumpai paanalizuoti argumentus, svaidomus iš LMSA ir prijaučiančių šaltinių ar nupirktų žiniasklaidos priemonių propagandinių ruporų. Vos prieš savaitę rūsčiose A.Gaižučio tezėse ryškiai figūravo emigracija. Dabar – jau ir mūsų Valstybės „akivaizdus”silpninimas. Taip, gamtos naikinimas ir nesiskaitymas su tauta tikrai yra Valstybės silpninimas. Tik va adresatas ne tas. Kad teigti panašų absurdą, jog gamtosauga skatina emigraciją, galima būtų pasiremti pačių emigrantų apklausa. Pvz., kiek žmonių išvažiavo iš šalies dėl Miškų įstatymo pataisų vilkinimo? Yra tokia apklausa? Nėra. Kaip visada, teiginys iš piršto iščiulptas ir į lubas nusiųstas.
LMSA, aišku, nevieniša savo siekiuose. Pilna prijaučiančių sėbrų, tik ir svajojančių, kaip čia atsitvėrus ir užstačius ežerus, upes ir miškus. Kaip čia greitai dešimteriopai brangiau parduoti pusvelčiu iš tų „paprastų” žmonių supirktą miško žemę. Ir gyvastingas gi šitas genas, kaip drakonas – galvą nukerti, dvi atauga. Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J.Šimėnas jau nebe toks stiprus, nors ir neskęstantis. Asociacija su juo A.Gaižučiui labai palanki, bet tikrai nėra naudinga daugeliui Seimo narių.
Tik pažiūrėkite, kaip protestuoja pajūrio gyventojai prieš J.Šimėno „prakištą” Atsinaujinačios energetikos įstatymą. Vos ne kiaušiniais apmėtė šį veikėją. Juk jei Prezidentė nevetuos šio teisės(?) akto, pavojingas vėjo jėgaines be jokių leidimų bus galima statyti kur nori. Neįtikėtina. Kaip puikiai pasakė viena diskusijos pamaryje dalyvė J.Šimėnui – „gal jūs galvojate, kad mes nesuprantame, jog iki kadencijos galo jums reikia prastumti saujelei turčių reikalingus įstatymus. Daugiau jūsų niekas neišrinks.” Pajūrio gyventojai surinko tūkstančius parašų po Peticija Prezidentei su prašymu vetuoti šitokį su Lietuvos žmogumi ir jo sveikata nesiskaitantį įstatymą.
Na, A.Gaižučiui vėjo jėgainės dabar nelabai aktualios, miškų piniginė vertė daug didesnė. Prasukinėjama 9 milijardų litų afera tikrai rimta. Lietuvi, būk budrus!
Nuotraukoje: straipsnio autorius gamtininkas Algirdas Knystautas.
2011.05.03
