„Užrašinėti politikų kalbas? Niekam to nereikia, jas išplatina partijos. Sporto varžybų rezultatus paversti tekstais? Tai greitai darys robotai,” – pirmoji vien tiriamąja žurnalistika užsiimanti redakcija Vokietijoje CORRECT!V (toliau tekste – Correctiv) tiki, kad dabar geriausias laikas telktis ties tikrąja žurnalistikos misija ir daryti žurnalistinius tyrimus.
Prieš pusmetį įsikūrusi Correctiv yra registruota kaip ne pelno siekianti organizacija ir specializuojasi duomenų žurnalistikoje.
Redakcija, nepriklausanti nuo skaitytojų paspaudimų
Correctiv bendradarbiauja su kitomis redakcijomis bei laisvai samdomais žurnalistais, ragina „vogti” jų istorijas ir jas perpublikuoti arba panaudoti jų surinktą medžiagą saviems tyrimams.
Gyvybei pavojingų stafilokokų (jie dar vadinami multirezistensiškais štamais – MRSA) ir kitų antibiotikams atsparių superbakterijų paplitimas Vokietijos ligoninėse – kol kas pats sėkmingiausias iš tiriamosios žurnalistikos biuro darytų tyrimų. Correctiv kartu su „Die ZEIT”, „ZEITonline” ir „Funke” žiniasklaidos grupe surinko informaciją apie visas Vokietijos ligonines. Ja pasinaudojus kitoms redakcijoms, ši problema buvo iškelta dar apie 80-90 straipsnių. „Maži laikraščiai negali sau leisti skirti lėšų kieno nors kito, o ne savų skaitytojų aptarnavimui. Mes nepriklausome nuo skaitytojų, todėl galime daryti tai, ko kiti negali. Pavyzdžiui, surinkti duomenis ir padaryti juos prieinamus kiekvienam mažam laikraščiui,” – apie Correctiv unikalumą kalba jos vyriausiasis redaktorius Davidas Schravenas.
Correctiv nežada apsistoti ties vienkartiniu problemos iškėlimu ir tirti šią temą toliau, taip pat ir tarptautiniu lygiu.
Iš kitų žiniasklaidos priemonių Correctiv išsiskiria ne tik inovatyviais būdais publikuoti informaciją, publikos finansavimu (angl.crowdfunding), atvirumu auditorijai, bet ir nuomonės turėjimu bei aiškiu jos reiškimu (pavyzdžiui, straipsnio pabaigoje).
Redakcija, kurios direktorius Christianas Humborgas vadovavo „Transparency International” Vokietijos skyriui, siūlo, kas turėtų keistis, jog padėtis konkrečiu klausimu pagerėtų. Tyrimo apie superbakterijas dėka – ji jau gerėja. D.Schraveno žiniomis, kai kurios ligoninės jau pakeitė savo praktiką ir pradėjo apmokyti savo darbuotojus, kaip dirbti su stafilokokais užsikrėtusiais pacientais, pradėjo jiems taikyti karantino režimą.
Turinys priklauso „bendruomenei”
Pirmiesiems trims metams finansavimą Correctiv užsitikrino iš Brost fondo – 3 milijonus eurų. Šis fondas 2011-aisiais įkurtas iš leidėjos Anneliese Brost ir jos vyro žurnalisto Erich Brost, įkūrusio itin sėkmingą laikraštį „Westdeutsche Allgemeine Zeitung” (WAZ), palikimo.
Correctiv jau rado ir kitų fondų, kurie nori finansuoti šį projektą, tačiau D. Schravenas viliasi, kad po kokių 4-5 metų redakcija bus finansuojama vien iš nario mokesčio. Šiuo metu Correctiv turi apie 200 narių, kurie kas mėnesį moka po 10 eurų ar kitą pasirinktą sumą.
Kad pritrauktų naujų narių į Correctiv „bendruomenę”, redakcija siūlo jiems balsuoti, kokioms temoms tirti bus išleista 100 tūkst. eurų. Nariai taip pat gauna priėjimą prie tyrimų protokolų su ekspertų kontaktais, tik jiems kuriamus metinius žurnalus, elektronines knygas, kuriomis gali dalintis socialiniuose tinkluose. Kitaip tariant, redakcijos sugeneruota medžiaga priklauso ne pelno siekiančio tiriamosios žurnalistikos organizacijos nariams.
Correctiv taip pat ką tik įkūrė publikos finansavimo platformą (angl.crowdfunding), kur žurnalistai prašo paaukoti atskiriems tyrimams, pavyzdžiui: kodėl Vokietijoje tokios brangios dantistų paslaugos, kaip Europoje gyvena pabėgėliai ir kas pelnosi iš jų skurdo.
„Esu tikras, kad problemų su finansavimu, kaip ir visur, bus, bet vienas ar kitas finansavimo būdas pasiteisins,” – sako D. Schravenas.
Gaivins žurnalistiką kaimuose
Skaitytojus į žurnalistiką Correctiv redakcija įtraukia ne tik prašydama paremti jų darbą, bet ir apmokydama, kaip jie patys galėtų užsiimti tyrimais.
„Žurnalistika išgyvena sunkius laikus, todėl žmonėms reikia išmokti patiems gauti reikiamą informaciją. Ateityje tik jie ir užsiims žurnalistika savo kaimuose,” – sako Correctiv redaktorius, kurio kuruojamas biuras apmoko piliečius efektyviai naudotis informacijos laisvės teise, įvertinti gautą informaciją ir publikuoti, – „Darome šiuos apmokymus ne tik sostinėje, bet ir nedideliuose miestuose bei kaimuose. Siekiame padaryti po vieną tokį seminarą kas savaitę.”
D. Schravenas įsitikinęs, kad bendruomenės, renkančios informaciją, reikalingos ne tik dideliuose miestuose, bet kiekviename mieste: „Pavyzdžiui, jei gyvenate mažame mieste, įdomu patikrinti, kokie keliai bus tiesiami, kas užsidirbs iš šių kelių tiesimo. Žmonės gali išsiaiškinti, kam priklauso kompanijos, tiesiančios kelius. Tada galima reikalauti atsakomybės iš savivaldybės. Štai, pažiūrėkite, atsakingas asmuo už gatvės tiesimą, kuri niekada nebuvo nutiesta, sumokėjo savo svainiui. Tokius tyrimus galima daryti bet kur ir bet kada.”
Correctiv redaktorius sako, jog nėra skirtumo tarp profesionalios ir piliečių žurnalistikos: „Svarbu, ar moki rinkti informaciją, ar gali ją įvertinti ir pateikti taip, kad kiti žmonės suprastų. Jei randi būdą tai publikuoti, visiškai nesvarbu, ar tu žurnalistas, ar mokytojas, ar žemdirbys.”
Žurnalistinį tyrimą galima ir padainuoti
Jau spaudinama pirmoji Correctiv komiksų knyga apie dešinįjį terorizmą. „Taip pat dirbame ties animaciniu filmu apie krizę Ukrainoje. Jis turėtų būti baigtas iki sausio vidurio. Jis atneš pokyčių – turime tokios informacijos, kuri dar nebuvo viešai skelbta,” – pasakoja D. Schravenas. Correctiv žurnalistinius tyrimus žada pristatyti ir pasitelkdami išmaniųjų telefonų aplikacijas (angl. apps), naujienų žaidimus, dainas.
Kalbėdamas apie žiniasklaidos formų evoliuciją, D.Schravenas kaip pavyzdį pateikia BuzzFeed: „Jie rengia daug niekų apie kates, bet pastaruoju metu pradeda rengti ir rimtą medžiagą. Galiu įsivaizduoti, kad po kurio laiko tokie naujienų portalai gali pakeisti ir New York Times. Jie stiprūs, greiti, inovatyvūs, geri istorijų pasakotojai. Jie pirmieji papasakoja istoriją per socialines medijas. Tereikia pridėti tiriamosios žurnalistikos metodą.”
Paklaustas, ką inovatyvaus būtų galima padaryti tiriamajai žurnalistikai gaivinti Lietuvoje, D.Schravenas tokios mažos rinkos žurnalistams siūlo atskirus tyrimus publikuoti elektroninių knygų pavidalu: „Nereikia parduoti daug, vieną knygą pardavus už 30-40 centų kokiems 5 tūkst. skaitytojų, turėsite pakankamai lėšų kito tyrimo rengimui”.
Nuotraukoje: Vokietijos tiriamosios žurnalistikos vadovas Davidas Schravenas.
Informacijos šaltinis: www.universitetozurnalistas.kf.vu
2015.02.18; 09:05
