Artėjame prie “nacionalinio susitarimo”. Dar diena kita, ir visi galvosime kaip premjeras A.Kubilius. Kad visi “solidariai” turime nešti išrinktųjų valstybei užkrautą naštą. O ta našta didžiulė, milžiniška silpniems mūsų valstybės pečiams. Valstybę išvogė saujelė (kaip juos pavadinti?), o tą bedugnę privalėsime užpildyti visi kiti, išskyrus juos.
Nieko sau “susitarimas”. Su visais A.Kubilius tariasi, tik su pensininkais nesitaria. Nes argi galima sakyti, kad šimtų tūkstančių pensininkų atstovais gali būti mažytė grupelė bočių?! Jeigu mes juos deleguotume į tą “nacionalinį susitarimą” po daugiatūkstantinio mitingo, kuriame dalyvautų pensininkai iš visos Lietuvos, tada kitas reikalas. Arba jeigu visoje Lietuvoje būtų surinkti pensininkų parašai: štai tiek sutinka su A.Kubiliaus ketinimais, o štai tiek nesutinka. Tada taip, eikite ir derėkitės, tarkitės, reikalaukite.
Atrodo, kad pensininkų aktyvistams užteks proto nedalyvauti sandoryje neturint šimtų tūkstančių “užtarnautai poilsiaujančiųjų” įgaliojimų. Mes, pensininkai, galime dalyvauti “nacionaliniame susitarime”, bet valdžia turi atlikti štai tokius namų darbus.
Seimo nariai pirmiausia turėtų atsisakyti trijų patarėjų. Jeigu be patarėjų jie nė velnio neišmano, tai kokio velnio ėjo į Seimą! Manė, kad kiekviena melžėja gali valdyti valstybę? Tai dabar tegul ir valdo, o ne vaikus posėdžių salėje žindo, ne prabangiais džipais važinėja (mane, matote, reikia saugoti ir tausoti, aš, matote, esu vertybė), ne kavą iš brangių puodelių geria, ne nosį krapšto arba žiovauja… Galima svarstyti ir kunigo pasiūlymą: neatleiskite tų savo patarėjų, kad nepadaugėtų bedarbių, kaip jūs sakote, bet atlyginimus jiems mokėkite iš savo kišenės. Net po tokios aukos jums dar liks tiek, kiek nė vienas pensininkas negauna. Liks tiek, kiek neuždirbote – kokie 2000 litų. Kodėl neuždirbome? Tiek įstatymų priėmėme!
Priėmėte tai priėmėte, bet juk valstybė išvogta, nustekenta pagal jūsų įstatymus! Jeigu būtų kitaip, tai uspaskichai seniai sėdėtų (ne Briuselyje). Ir bosai, ir žemgrobiai, ir paežerių, paupių “užkariautojai”, ir įmonių bankrotų organizatoriai, ir prichvatizatoriai, ir bankininkai (visų nesuminėsi) seniai sėdėtų. Televizijos, kita žiniasklaida kasdien demaskuoja kėvišus, kirkilus, lubius, žiemelius, malakauskus, navickus, merus ir merelius, bet korumpuotų turtuolių karavanas eina toliau. Juk nesėdi niekas! Net Daktaro iki šiol nepasodinote, vis įtarinėjate ir įtarinėjate. Ne jūsų reikalas sodinti? Yra prokurorai, teisėjai. Taip, yra, o kas juos pasodino? Tik ne ten, kur ne vienas jų turėtų sėdėti. Sutinkame, dėl prokurorų ir teisėjų kalti ne vien jūs, ir ekselencijos, bet reikalo esmės tai nekeičia. Kad sukrustumėte ir nubaustumėte bent iešmininkus, jums reikia kruvinų pedofilijos skandalų. Varnas varnui akies nekerta. Laukiate, kol teisingumą pradės vykdyti aukos. Sulaukėte.
Štai tokia, ponas A.Kubiliau, jūsų “nacionalinio susitarimo” esmė: neliesti neliečiamųjų, už viską atsakyti turi ne tie, kurie prisidirbo, o tie, kurie dirba, tie, kurie dirbo, t.y. pensininkasi, išėję į užtarnautą poilsį..
Metų metais vilkinote rublinių indėlių išmokėjimą. Vieni atgavo tuos nuvertėjusius pinigus, kiti taip ir nesulaukė, nes numirė. Dabar vėl: apiplėšėte dirbusius pensininkus, paskui su vienais atsiskaitėte, o kitiems iki šiol esate skolingi. Atrodė, kad pagaliau gal kitų metų birželio mėnesį ir mes tos malonės sulauksime. Kur tau! Nors turime jūsų surašytus pažadus, slaptai vėl rezgate planus tų pažadų netesėti. Ir vėl vienus skriaudžiate labiau nei kitus. Kaltesni tie, kurie jaunesni. Laukiate, kol ir jie iškeliaus į Dausas. Mirštančiųjų reikalas yra pačių mirštančiųjų reikalas. Ne veltui, ponas A.Kubiliau, jus net savi vadina liberalu, nors į Seimą jus rinko tremtiniai, politiniai kaliniai, pensininkai, sąjūdininkai… Ne šito jie iš jūsų tikėjosi. Klaidingai dar kartą (jau paskutinį) manė, kad esame bendražygiai, bendraminčiai. Kartais prireikia dvidešimties metų, kad pažintum žmogų.
Vis dėlto geriau nelieskite pensininkų, ponas A.Kubiliau, kol nepalietėte neliečiamųjų, nes bus blogai. Prarasite valdžią visiems laikams. Pirma laiko išmarinsite savo rėmėjus. Pensijas mes seniai užsidirbome. Dabar kiekvieną mėnesį jūs mums tik atiduodate dalį uždirbtų pinigų. Negalima mūsų lyginti su dabar dirbančiaisiais, nes jiems ketinate mažinti atlyginimus už būsimą darbą. Didelis skirtumas. Blogiausiu atveju galima kalbėti apie skolos atidėjimą, ne apie sumažinimą. Skola teisingoje visuomenėje negali mažėti, gali tik didėti. Paklauskite R.Šarkino. Tačiau atidėjimas turi vieną didelį trūkumą: pensininkams pensijos reikia šiandien, kasdien. Jeigu, pavyzdžiui, R.Šarkinas be atlyginimo gali gyventi daug metų, tai dažnas pensininkas neištvers nė poros mėnesių. Pensijų mažinimą galima prilyginti pensininkų naikinimui. O tai draudžia jūsų pačių priimti įstatymai.
Mano žmona neduoda man ramybės, paklausk, sako, pono A.Kubiliaus, kodėl vieniems pensininkams ketinama visai nemažinti pensijų, o kitiems – mažinti nuo kelių iki keliolikos procentų? Ji mano, kad tokiu atveju reikėtų mažinti tik tą pensijos dalį, kuri yra didesnė už “privilegijuotąją”, neliečiamąją pensiją. Negalima bausti tų, kurie uždirbo didesnes pensijas, negalima visų pensininkų paversti skurdžiais. Aš jai aiškinu, kad A.Kubilius nenori skriausti turtingųjų, prisikorumpavusiųjų, todėl skurdina “turtingus” pensininkus, kurių pensijos – 650 ir daugiau. Jis juk liberalas, o liberalai skęstantiems skęsti netrukdo, tik padeda.
Progresinių mokesčių įvesti nenorite, o pensijas ketinate mažinti būtent tokiu principu. Didžiausią naštą užkraunate vidutiniokams, labiausiai pažeidžiamiems, mažiausiai organizuotiems. Juk matome, koks Seime pasipriešinimas net kosmetiniams pasitvarkymams. Jau net trypiama ir švilpiama, reaguojant į I.Degutienės pasiūlymus. Nenusileisime žurnaliūgoms, trukdantiems mums važinėti prabangiais visureigiais, neleidžiantiems ramiai ir oriai praeiti! Kiek nervų kainuoja, pavyzdžiui, Žiemeliui, kai jis nori patekti į posėdžių salę! Nuolat tenka ne kalbėti ką žinai, o žinoti ką kalbi, kitaip be peilio tave papjaus visokiose paskutinėse instancijose, sąmokslo teorijose. Nieko neįmanoma nuo jų nuslėpti: nei nelegalios tvoros, nei abejotinos paskolos arba Aitvaro suneštų milijonų. Jie niekaip nesupranta, kaip iš algos galima tiek daug susitaupyti, tokius prabangius palocius nusipirkti! Reikia turėti P.Malakausko sugelėjimų, tundros jūs nelaimingi! Net A.Anušauskas prašo išjungti magnetofonus ir kameras. Kaip koks košmaras jos persekioja dieną naktį, nuo jų niekur nepabėgsi. Valinskas pabandė rašeivas pastatyti į vietą, neįsileisti į Seimo šventovę, bet puikiai žinome, kuo tas jo eksperimentas baigėsi.
O mums, pensininkams – gražu, mes sotūs jų spindesiu ir skurdu. Nieko nėra nuostabesnio už jauniausios Seimo narės akis arba Vilniaus mero dar nebaigtą rūmą Žvėryne. Arba Lubio “laikiną” tvorą irgi Žvėryne. Arba… Arba… Arba…
2009.10.15
