Slidinėjimo atsiradimo istorija
Rašytiniuose šaltiniuose slidės minėtos jau trečiame tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Seniausios slidės buvo rastos Skandinavijoje.
Slidinėjimas atsirado prireikus keliauti sniego ar ledo paviršiumi. Slidinėjimas dabar turbūt yra populiariausia fizinio aktyvumo forma pasaulyje. Pirmos slidinėjimo varžybos vyko Norvegijoje jau XVII amžiaus pabaigoje. Daug lenktynių rengta ir XIX amžiuje. Tačiau tik 1900-aisiais krosas tapo pripažinta sporto šaka.
Tarptautinė Slidinėjimo Federacija (FIS) kontroliuoja šią rungtį nuo 1924-ųjų. Tais pačiais 1924-aisiais vyrų slidinėjimas buvo įtrauktas į Šamonį, Prancūzijoje, olimpines žaidynes. Moterų kroso varžybos įtrauktos į olimpinę programą tik 1952 metais.
Egzistuoja keturios pagrindinės technikos.
Eglutė
Ši technika yra naudojama kopiant į stačias kalvas. Ėjimas ar bėgimas eglute be jokio slydimo. Slidžių lazdos yra statomos už slidžių. Sniege paliekami į eglutę panašūs raštai.
Lygiagretus žingsnis
Pagreitintas bėgimo veiksmas su lygiagrečiomis slidėmis ir slystant kiekvienu žingsniu. Slidžių lazdos statomos priešingoje pusėje nei atsisiprianti koja. Patyrę slidininkai šią technika naudoja čiuožiant į kalną. Mažiau patyrę slidininkai taip pat naudoja lygiagretų žingsnį čiuožiant plokštumoje.
Dvigubas atsispyrimas abiem kojom
Abi slidžių lazdos yra statomos kartu, kad būtų galingesnis atsispyrimas. Slidžių lazdas pernešus į priekį, galima dar kartą atsispirti. Ši technika yra naudojama, kai slidininkas šliuožia pakankamai greitai lygiagrečiu žingsniu. Bet atsispiriant šiuo būdu sunku kilti į kalną ar besileidžiant nuokalnėje prieš pereinant į lygiagretų žingsnį.
Dvigubas atsispyrimas
Kaip ir ankstesnis, bet be atsispyrimo. (Per kai kurias ilgas lenktynes, plokščioje vietovėje varžovai protingai naudoja dvigubą atsispyrimą iš eilės.)
Klasikinio slidinėjimo stiliaus judesiai
Rankose laikykite gimnastikos lazdas. Kairę koją dėkit ant grindų, dešinę tieskit atgal. Tuo pat metu kairę ranką ištieskite pirmyn. Stenkitės išlaikyti pusiasvirą, grįžkit į pradinę padėtį ir vėl kartokit tą patį judesį, tik su kita koja ir kita ranka. Taip kaitaliodami rankų ir kojų judesius kartokite pratimą.
Pasunkindami pusiausvyros ugdymo treniruotę nuolat keiskite kamuolius – didesnius į mažesnius ir atvirkščiai. Statykite abi kojas ant skirtingo dydžio ir kietumo kamuolių. Kartokite judesius 10 kartų po 4-6 serijas.
Laisvasis stilius
Slidininikas čiuožia čiuožėjo žingsniu
Čiuožiant pačiūžiniu žingsniu slidininkas atsispiria viena koja, slidę paversdamas kampu, kad vidinė slidės pusė įsirėžtų į sniegą, kaip su pačiūžomis. Kaip klasikiniame stiliuje, visiškas svorio perkėlimas yra būtinas mokantis čiuožti. Tie, kas mokėsi čiuožti pačiūžomis ar riedučiais, gali lengviau išmokti čiuožti šiuo būdu. Laisva technika slidinėjimo metu neturi būti supainiota su čiuožimu laisvu stiliumi, kuris apibūdina slidžių sportą, kur sportininkai varžosi mogule ir akrobatiniame slidinėjime. Pačiūžinės slidės yra trumpesnės ir kietesnės negu naudojamos klasikinėje technikoje, ir slidžių lazdos ilgesnės. Nei “žuvies žvynų” slidės, nei slidžių vaškas nėra naudojami.
Laisvojo slidinėjimo stiliaus judesiai
Tiesiomis rankomis laikykite lazdas. Iškelkit rankas į priekį ties pečiais. Dešinę koją dėkite ant kamuolio, kairiąją – ant grindų. Lenkdamiesi pirmyn kelkit kairę koją nuo grindų. Mojuokite ją atgal tuo pat metu modami abi rankas žemyn ir stenkitės išlaikyti pusiasvyrą. Grįžkit į pradinę padėtį ir vėl kartokit judesį. Tą patį atlikite ir su kairiąja koja. Treniruotėse nuolat kaitaliokite kamuolius – didesnius į mažesnius ir atvirkščiai. Statykite abi kojas ant skirtingo dydžio ir kietumo kamuolių. Kartokite judesius 10 kartų po 4-6 serijas.
REKOMENDACIJOS PRADEDANT MANKŠTINTIS
Turėkite erdvesnę patalpą, dvi gimnastikos lazdas ir bent du skirtingus nekondicinius kamuolius (krepšinio ir kimštą). Atsisakykite stereotipinių pratimų ant tvirtos plokštumos arba pagrindo. Susiraskite patinkančią muziką. Pasirinkite priimtiniausią mankštinimosi laiką, judesių intensyvumą bei judesio amplitudę. Atsisakykite suklydimo baimės. Pradedantieji turėtų mankštintis 1-2 kartus per savaitę visais stiliais 2-3 serijomis po 10-12 kartojimų.
Pažengusieji, mankštinkitės kad ir kasdien, didindami intensyvumą bei amplitudę. Kartokite pratimus 10-12 kartų po 4-6 serijas. Tai užtruks vos 15-20 min.
Modeliuokite judesius ant skirtingų plokštumų, pavyzdžiui:
a) viena koja ant BOSU, kita – ant grindų,
a) viena ant kimšto kamuolio, kita – ant BOSU,
c) viena ant nekondicinio kamuolio, kita – ant BOSU ir t.t.
Prieš ir po pratimų komplekso atlikite paprasčiausius lankstumo-tempimo pratimus bent 5-7 min. Pasirąžykite sau priimtinu būdu. Imituokite lėtą slydimą mojant abi rankas pirmyn ir tuo pat metu tarsi pasistiepiant, pritupiant – lyg slystumėte slidėmis…
APIBENDRINIMAS
Aprašyti esminiai slidinėjimo judesiai bei stiliai tikrai suteikia galimybę pradėti nuo paprastų judesiukų ir “eiti” siekiant sudėtingų judesių įsisavinimo. Tai tarsi smulkmena. Bet juk visada viskas prasideda nuo mažų dalykų – vystosi sudėtingumo link siekiant šiuo konkrečiu atveju gebėjimų valdyti kūną tikintis sumažinti traumų buityje pasekmes arba net visai jų išvengti. Juk galvos smgenyse mokantis judesių vyksta kolosalūs dalykai, kurių niekada nesugebėsime pamatyti plika akimi.
Tačiau tai tikrai vyksta, kuomet per vieną sekundę apie 1 000 000 000 signalų “atsiunčiama” į nugaros smegenis įvairiais aferentiniais kanalais. Po to nugaros smegenyse signalai apibendrinami, ir mažesnis jų kiekis nusiunčiamas į galvos smegenis. Todėl žmogus per vieną sekundę sąmoningai geba pajusti tiktai 1-3 judesių pasikeitimus. Tačiau netgi tai kartais padeda sudėtingose, netikėtai atsiradusiose situacijose, pavyzdžiui, paslydus išvengti kietųjų ir/ar minkštųjų audinių “destrukcijos”, nes gebama suvaldyti kūną…
Pabaigai: didelių darbų sėkmė dažnai priklauso nuo smulkmenų.
Būkite sveiki.
Straipsnio autorius Andrius Kaveckas yra Biomedicinos mokslų magistras, visuomenės sveikatos ugdytojas.
2012.02.19
