Į Seimo nares kandidatuojanti „Drąsos kelio“ partijos narė, buvusi teisėja Neringa Venckienė išleidžia knygą. Naujoji knyga skiriama Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrai, kurios likimas tapo Lietuvos likimu.
Buvusios teisėjos išplatintame pranešime rašoma: „Šią knygą nusprendžiau sudaryti iš savo straipsnių, publikuotų įvairiuose internetiniuose portaluose ir laisvoje spaudoje, rašytų dar tuomet, kai, kovodama už savo brolio dukrytės saugumą ir harmoningą gyvenimą, dėjau visas pastangas, kad Lietuvoje paaiškėtų tikroji pedofilijos istorijos tiesa, kad būtų išaiškinti didžiulės mažamečiam vaikui padarytos skriaudos kaltininkai ir pavyktų išgelbėti auką nuo patekimo į galimų nusikaltėlių rankas“.
Pranešime kandidatė kritikuoja dabartinę šalies valdžią, esą ji, deklaruodama žmogaus teisių apsaugą, nesidomėjo šia skandalinga istorija taip, kaip tai turėtų daryti. N. Venckienė rašo: „Savo brolio mergaitės aš neišgelbėjau – visų mūsų balsais išrinkta Lietuvos valdžia, dar taip neseniai žėrusi beribius pažadus „saugoti žmogaus teises ir laisves”, „rūpintis kiekvienu valstybės žmogumi”, „kurti jo gerovę”, „įtvirtinti principines demokratijos nuostatas”, „garantuoti visokeriopą vaikų saugumą” atidavė ją galimiems nusikaltėliams tiesiai į rankas, neištyrus iki galo pedofilijos bylos, net nesulaukus jos procese galimos nusikaltėlės – L. Stankūnaitės – apklausos“.
Buvusios teisėjos teigimu, gegužės 17 dienos vaiko perdavimo operacija parodė, kad žmogus Lietuvoje nėra vertinamas, o pareigūnai gali imtis bet kokių veiksmų prieš savo piliečius.
„Gegužės 17 d. rytas akivaizdžiai parodė, kad žmogus mūsų valstybėje, už kurią tiek kovojome, kurios taip siekėme, yra niekas. Kad policija, atėjusi į mūsų namus, prieš nekaltą žmogų gali imtis bet kokių priemonių. Jis parodė, kad demokratija Lietuvoje tėra iliuzija, kad, skirtingai nei Vakarų Europos šalys, tebesame policinė valstybė. Šalį valdome ne mes visi, Lietuvos žmonės, bet į vieną kumštį susitelkęs valdžios ir teisėsaugos klanas“, – teigia knygos autorė N. Venckienė.
Nuotraukoje: Neringa Venckienė.
Laikraštis „XXI amžius”
2012.10.05